Vagystės iš privačių butų ar namų Lietuvoje – ne retenybė. Žala tokiais atvejais paprastai yra didesnė nei tiesiog pavogti daiktai, nes ieškodami vertybių vagys namuose daug ką išverčia, sulaužo, suniokoja. Psichologų teigimu, toks svetimų žmonių šeimininkavimas asmeninėje erdvėje dažniausiai sukelia didelį stresą, nesaugumo jausmą, palieka moralinių nuoskaudų.
Pasak psichologės, kognityvinės elgesio terapijos specialistės Vaidos Job, vagystė pirmiausiai indikuoja apie prarastą privačios erdvės neliečiamumą ir saugumą, pasėja baimę bei išgąstį.
„Vagysčių aukos dažniausiai pereina per įvairias emocijas – šoką, stagnaciją, neigimą, neteisybės jausmą, pyktį, liūdesį, savęs kaltinimą. Bendrai kalbant, be didžiulio streso, kurį žmonės patiria iš karto po įvykio, jie ilgam praranda saugumo jausmą, pasitikėjimą aplinka, kurioje gyvena – jų privatumo jausmas būna itin sutrikdytas“, – aiškina psichologė.
Vagystė iš namų gali ilgam palikti emocinę traumą
V. Job teigimu, depresyvią nukentėjusiųjų būseną skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą. Apvogti žmonės baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti.
„Ne veltui yra sakoma: „mano namai – mano tvirtovė“. Namuose jaučiamės įgalinti, stiprūs ir kai šitas tikėjimas sutrikdomas, prarastas kontrolės jausmas gali neigiamai paveikti ne tik asmens saugumo jausmą, bet ir pasitikėjimą savimi, santykius namuose ir darbe. Tuomet gali atsirasti baimė būti vienam namuose, jautrumas bet kokiems garsams ar grėsmės matymas iš pažiūros neutraliuose signaluose. Visa tai gali tęstis mėnesius po įvykio, kelti didžiulį nerimą dėl galimų ateities įsilaužimų, bejėgiškumo jausmą, kuris kartais gali privesti netgi prie depresijos“, – sako kognityvinės elgesio terapijos specialistė.
Jai antrina ir saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius, kurio teigimu, neretai vagystės iš namų palieka ne tik finansinio nuostolio pėdsaką, bet ir slogų emocinį foną.
„Kuo daugiau buvo emocinio prisirišimo prie pavogtų daiktų arba jie turėjo asmeninę reikšmę, tuo skaudžiau žmogus gali pergyventi patirtą įvykį. Juk tikrai nėra tas pats kai iš namų yra išnešamas televizorius, ar kuomet pasisavinamos šeimos relikvijos, paveldėti papuošalai, svarbūs nuosavybės dokumentai ar kietieji diskai su jautria asmenine informacija“, – teigia apsaugos ekspertas.
Signalizacija – geras būdas apsaugoti tai, kas svarbu
Anot pašnekovo, namų saugumą – vieną iš pamatinių žmogui dalykų, gali padėti užtikrinti įvairios apsaugos sistemos, kurių pasirinkimas priklauso nuo patalpų ploto ir nuo grėsmių, nuo kurių norima apsaugoti savo turtą. Namų apsaugos signalizacija yra vienas paprasčiausių ir patikimiausių būdų apsaugoti savo namus ar kitą turtą nuo nepageidaujamų svečių. Tam dažniausiai yra naudojami įvairūs apsaugos sistemos elementai.
„Apsaugos signalizacijos jutiklius galima lengvai pritvirtinti skirtingose namų erdvėse. Pavyzdžiui, apsaugos nuo įsibrovimo judesio jutikliai montuojami kambariuose, taip pat ant durų arba langų – montuojami magnetai, apsaugai nuo gaisro – ant lubų pakabinami dūmų, temperatūriniai ar smalkių davikliai, tuo tarpu saugantis nuo vandens užliejimo – šalia santechninių mazgų įrengiamas vandens nuotėkio jutiklis, kuris tarpusavyje sąveikaudamas su vandens įvado kranu, gali jį net uždaryti, kad nebebėgtų vanduo ir nepridarytų daugiau nuostolių. Suveikus apsaugos sistemos jutikliams, įsijungia garsinė sirena bei gali būti išsiunčiamas pranešimas patalpų savininkui“, – aiškina D. Pocius.
Apsaugos specialistas pabrėžia, kad tuomet kai signalizacija yra prijungiama prie saugos tarnybos pulto, apsauga užtikrinama nuolat – be išeiginių ar laisvadienių. Net ir galimai klaidingo pranešimo atveju saugos tarnybos specialistai atvyks patikrinti, kas tai buvo ir įsitikins, kad nėra pavojaus būsto gyventojams ar jų turtui.
Kodėl signalizacija be saugos tarnybos – mažiau veiksminga
Pasak D. Pociaus, turint autonominę signalizaciją, žmogui dėl visko tenka rūpintis pačiam ir dėl to gali būti prarastas brangus laikas, kuriuo dažniausiai pasinaudoja vagystes iš anksto planuojantys nusikaltėliai.
„Pavyzdžiui, suveikus signalizacijai ir būsto savininkui bendruoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo pasiteirauti standartinės informacijos, pasitikslinti įvykio aplinkybes, o tai kainuoja papildomas minutes, kuriomis gali pasinaudoti vagišiai. Tuo tarpu kai objekto signalizacija yra prijungta prie saugos tarnybos pulto, gavus pavojaus signalą, artimiausiai esantis greitojo reagavimo ekipažas yra siunčiamas nedelsiant ir patikrinti objekto vyksta be papildomų klausimų“, – argumentuoja ekspertas.
Jo teigimu, net ir trumpam be priežiūros palikti namai gali tapti lengvu taikiniu piktavaliams arba stichinėms nelaimėms: gali įsibrauti vagys, kilti gaisras, prakiurti stogas arba vamzdis, sutrikti elektros tiekimas. Visais šiais atvejais būtini greiti ir profesionalūs sprendimai galintys užtikrinti turto saugumą.
„Viena vertus patogu yra namuose įsirengti kameras ir per nuotolį stebėti savo būstą. Kitą vertus jei laiku nepastebėsite ir nesureaguosite į įsibrovimą, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Tokiais atvejais, turint prie saugos tarnybos pulto prijungtas apsaugos sistemas, garantuojamas operatyvus ir veiksmingas reagavimas: suveikus signalizacijai saugos tarnybos ekipažas be jokio delsimo gali atvykti į vietą ir sulaikyti pažeidėjus, esant reikalui iškviesti gelbėjimo tarnybas ar suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems. Svarbu nepamiršti, jog tokios kompleksinės namų apsaugos sistemos padeda išvengti ne tik materialinės, bet ir moralinės žalos – ne tik užkerta kelią didesniems nuostoliams, bet ir apsaugo klientų privatumą, jų emocinę gerovę“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuras“ ekspertas.
