Nors pandemijos laikotarpiu, kuomet šalies gyventojai daugiausiai laiko praleisdavo savo namuose, buvo stebimas ženklus vagysčių atvejų skaičiaus Lietuvoje kritimas, lyginant su priešpandeminiais metais, šie rodikliai vėl pamažu didėja. Siekiantys užtikrinti savo turto saugumą vien tik savo jėgomis kliautis neturėtų, o šaltuoju metų laikotarpiu – vertėtų pamąstyti ir apie kitus namų saugumui kylančius pavojus. Ekspertas įvardija, kas gali būti svarbu rudenį ir pataria, kaip geriausiai kylančių iššūkių galima būtų išvengti.
Vagysčių skaičius šalyje vėl auga
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2021 m. sausio–kovo mėnesiais visoje šalyje buvo užfiksuoti 1516 vagysčių atvejai, kuomet buvo nusitaikyta į privačią nuosavybę, gyvenamąsias patalpas ir automobilius. Visgi pirmųjų kelių šių metų mėnesių duomenys 30 proc. viršija praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius ir panašu, kad ateityje gali tik augti.
„Esamos tendencijos šalyje – nedžiugina, turint omenyje, kad tamsusis metų laikotarpis gali tapti palankia proga vagišiams aktyviau grįžti prie priešpandeminių metų įpročių. O štai šiandieninės energetinės krizės akivaizdoje mažinamas gatvių apšvietimas – tik dar puikesnė terpė ilgapirščiams imtis veiklos. Visgi, net ir tamsiuoju laikotarpiu būsto saugumą pavyks užtikrinti pasitelkiant profesionalų pagalbą. Skirtinguose gyvenamosios zonos plotuose – kieme, terasoje, garaže, namuose – įrengtos vaizdo kameros su infraraudonųjų spindulių naktiniu pašvietimu fiksuoja bet kokius užklydėlius. Saugos tarnyba iš karto gauna signalą apie galimą įsilaužimą ir nedelsdami siekia užkirsti kelią pasikėsinimui į asmens turtą“, – pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Įspėja apie kitus tykančius pavojus
„Šaltuoju metų laikotarpiu būstų savininkams aktualiais iššūkiais tampa ne tik ilgapirščių veikla, bet ir vandens užliejimo ar gaisro pavojus. Būtent šildymo sezonas, daugiabučių administravimo bendrovių teigimu, yra vienas pavojingiausių laikotarpių metuose dėl galimų šildymo įrenginių gedimų. Tad būsto savininkai turėtų susimąstyti apie galimą vandens užliejimo pavojų, o namus besišildantieji krosnimis – ypač turėtų saugotis ir galimo gaisro pavojaus“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, bene daugiausiai gaisrų šiemet kilo būtent gyvenamosios ar viešbučių paskirties patalpose – net 1011 sukelti neatsargaus žmogaus elgesio, o 684 gaisrai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.
Apžvelgdamas šiuo laikotarpiu namuose tykančius pavojus, ekspertas Ž. Andrulis atkreipia dėmesį, kad tiek materialinis asmens turtas, tiek, visų svarbiausia, žmogaus gyvybė, gali būti apsaugota namuose įsirengiant atitinkamai apie pavojus – įsibrovimą, vandens užliejimą ir gaisrą – perspėjančią kompleksinę saugos sistemą.
„Būsto savininko turimoje namų apsaugos sistemoje įmontuojami temperatūros, dūmų ar vandens davikliai. Bet kuriam iš įvardytų daviklių suveikus, moderni apsaugos sistema fiksuoja pavojų ir signalas yra perduodamas apsaugos tarnybai. Šie reaguoja atitinkamai – pavyzdžiui, esant gaisro pavojui, siunčiamas ekipažas ir skambinama būsto savininkui, teiraujantis, ar viskas gerai, o esant realiam pavojui – iškviečiama priešgaisrinės saugos komanda. Tokie momentai gali būti kertiniai siekiant apsaugoti žmogaus gyvybę – vieno skambučio dėka galime išgelbėti galbūt tuo metu savo namuose ramiai miegantį asmenį“, – įžvelgia pašnekovas.
Vandens davikliai gali ypač pasitarnauti nuosavus namus su rūsiais turintiems gyventojams. Apsaugos sistemos sensoriai, pajutę bent kokį vandens pavojų, aktyvuojasi ir yra pranešama apie galimą užliejimą. Tokiais atvejais apsaugos tarnybos atstovai susisiekia su būsto savininku pranešdami apie situaciją bei rekomenduodami nedelsiant pasitikrinti savo namų patalpas.
Namus apsaugos vienas sprendimas
„Neretai vis dar manoma, kad nuo bet kokių namuose tykančių pavojų žmogui pavyks apsisaugoti pačiam arba tai padės padaryti kaimynai ar net augintiniai. Tokia nuostata yra klaidinga, nes ne visais atvejais galime išlikti budrūs ir laiku pastebėti kilusį pavojų. Tam tikslui gali pasitarnauti lengvai prieinamos ir efektyvios kompleksinės namų apsaugos sistemos, prižiūrimos apsaugos -specialistų“, – pasakoja Ž. Andrulis.
Nusprendę diegtis apsaugos sistemą, gyventojai gali lengvai užsitikrinti, kad namai bus apsaugoti nuo visų pagrindinių pavojų – vagysčių, gaisrų, vandens užliejimo atvejų. Išmani sistema netgi praneš apie esamus elektros instaliacijos sutrikimus. Būstų savininkams visi apsaugos sistemos funkcionalumai patogiai bus prieinami mobilioje programėlėje „Būk ramus“. Joje pavyks ne tik valdyti savo namų apsaugos sistemą bei gauti sistemos pranešimus apie galimą pavojų, bet ir užsisakyti techninį aptarnavimą, kartą metuose patikrinant sistemos daviklius, keisti savo duomenis, atšaukti atvykstantį saugos tarnybos ekipažą ar atvirkščiai – išsikviesti jį pasinaudojant programėlėje esančiu „SOS“ pagalbos mygtuku.
„Gavę „SOS“ signalą, reaguojame nedelsiant ir priskiriame artimiausią ekipažą nuvykimui pas būsto šeimininką. Tokiais atvejais galime suteikti profesionalią namų apsaugos pagalbą būsto savininkui svarbiausiais momentais ir užtikrinti ramybę jo namuose“, – išskiria „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Net ir nenorintieji namuose instaliuoti apsaugos sistemos, savo ramybę gali užtikrinti pasirūpindami apsaugos paslauga. Esant pavojui, būsto savininkas gali paskambinti apsaugos tarnybai ir nedelsiant išsikviesti reikiamą pagalbą. Visų svarbiausia, anot Ž. Andrulio – nemanyti, kad visais pavojais pavyks pasirūpinti patiems, o patikėti savo namų saugumą savo srities profesionalams.
Pirmadienį „Ekskomisarų biuras“ su partneriais įvykdė fizinės saugos pratybas. Jų metu į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ centrinę būstinę Vilniuje mėgino patekti ginkluoti užpuolikai. Įsilaužėliai buvo sulaikyti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.
Pratybų metu siekta patikrinti, kaip veikia pastato apsaugos sistemos, kaip į įvykį reaguoja apsaugos darbuotojai, specialiosios tarnybos ir įmonės darbuotojai.
„Profesionalios apsaugos paslaugos bei jų kokybės užtikrinimas yra svarbiausias mūsų tikslas teikiant paslaugas savo klientams, tad tokio lygio periodiškos pratybos mūsų klientų strateginiuose objektuose leidžia patikrinti apsaugos sistemų efektyvumą, įsivertinti savo apsaugos darbuotojų bei greitojo reagavimo ekipažų darbą ir pasirengimą“, – teigia „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
„Nepriekaištinga „Litgrid“ strateginės infrastruktūros fizinė sauga ir gebėjimas laiku reaguoti į kritines situacijas yra vienas pagrindinių mūsų uždavinių, todėl su partneriais periodiškai vykdome pratybas. Šios dienos treniruotė skirta įsivertinti aukščiausio, ketvirtojo, saugumo lygio objekto – Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centro – saugumo sistemas, mūsų komandos ir partnerių pasirengimą. Pratybos praėjo sėkmingai, jų neabejotinai bus ir ateityje“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pratybos praėjo sėkmingai, visas apsaugos aktyvavimo algoritmas suveikė kaip planuota.
Fizinės saugos pratybose dalyvavo „Ekskomisarų biuras“ komanda, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos pareigūnai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ pareigūnai, Karaliaus Mindaugo šauliai bei „Litgrid“ įmonės darbuotojai.
Kol dauguma mėgaujasi atostogų sezonu, vienos „profesijos“ atstovams tenka dirbti be perstojo. Tiesa, vagys nė kiek dėl to nesijaudina. Rudeniop tamsusis paros metas ilgėja, žmonės grįžta prie įprasto režimo ir didžiąją dalį dienos praleidžia darbuose, moksluose, laisvalaikio užsiėmimuose – panašios priežastys brautis į svetimą nuosavybę ilgapirščius dar labiau vilioja. Tam tikros gyventojų klaidos tai palengvina. Ekspertai pataria, kaip teisingai rūpintis namų saugumu ir gyventi ramiai bet kuriuo metų laiku, ir išduoda gudrybes, planuojant vagystes. Apie kai kurias turbūt dar niekada nesusimąstėte.
Buvimo namuose imitavimą tikrina moderniais metodais
Tai vis dar vienas populiariausių sprendimų, tikintis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų vizito tuščiuose namuose, ypač išvykstant trumpam, tarkime, savaitgaliui. Dažniausiai paliekamas įjungtas televizorius ar apšvietimas kurioje nors būsto patalpoje, bet pasitaiko ir labai neapgalvotų idėjų – mikrorežimu pravertas langas pasinaudojus laužtuvu yra bene lengviausias kelias patekti į vidų.
„Kalbant apie tariamo buvimo imitavimą pirmiau minėtais būdais, vagys yra kantrūs ir ilgai pratykoję galiausiai supranta, kad parą ar daugiau be perstojo prietaisai ar apšvietimas paprastai neveikia. Norėdami būti tuo tikri, gali tiesiog paskambinti į duris ir netoliese pasislėpę stebėti, ar kas nors jas atvers. Daugiabučiuose su telefonspynėmis tereikia surinkti buto numerį ir luktelėti, ar kas nors atsilieps“, – komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Pašnekovo teigimu, įžūliausi vagys gyventojui pakėlus telefonspynės ragelį netgi drįsta pasiteirauti kokio nors įtarimų nekeliančio klausimo. Tuo tarpu patyrę vagišiai linkę veikti ne vieni – norėdami sumėtyti pėdas ir likti neatpažinti, į panašias būstų patikrinimo misijas jie neretai pasiunčia žvalgus.
Ž. Andrulis ragina nepamiršti tobulėjančių technologijų galimybių ir to, jog tam tikriems asmenims jos tarnauja nedorais tikslais. Pavyzdžiui, nepastebimai sumontuoti laikiną į judesius reaguojančią vaizdo stebėjimo kamerą galima praktiškai prie bet kokios tvoros. Taip vagys per nuotolį supranta, ar už jos vyksta gyvenimas: ar vaikštinėjama po kiemą, išeinama iš namų ir į juos sugrįžtama, ar laksto šuo.
„Dronas praverčia norint pasižvalgyti po didesnę teritoriją, ypač nusitaikius į prabangesnius kvartalus. Ilgą laiką virš namų skraidantis prietaisas tikrai sukels būsto šeimininkų įtarimą, tad jei jame yra žmonių, kas nors anksčiau ar vėliau išeis pažiūrėti, kas vyksta“, – teigia saugos ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad panašūs technologiniai sprendimai leidžia vienu metu planuoti nusikaltimus net keliuose objektuose.
Saugos specialistas akcentuoja, jog išradingumo vagims netrūksta ir įsitikinus, jog įjungta žalia šviesa apiplėšimui, ir dalinasi patirtimi, kuomet sureagavę į pranešimą apie įsilaužimą darbuotojai klientų terasos durų staktoje aptiko vos porą centimetrų skersmens skylę virš durų rankenos. Pro ją įkišę vielą, vagys užkabino durų rankeną ir kilstelėję pateko vidun.
„Tokiu būdu įsibrauti į namus galima ir per langą, tačiau užkirsti tam kelią įmanoma papildomomis saugumo priemonėmis: durimis bei langais su stipresnėmis varčiomis, rankenomis su užraktais. Visgi derėtų suvokti, jog šie metodai patikimiausiai veikia kompleksiškai derinant juos su šiuolaikinėmis skaitmenizuotomis apsaugos sistemomis“ – pataria Ž. Andrulis.
Menka nauda iš netikros kameros ar vaizdo stebėjimo patiems
Taupyti savo saugumo sąskaita lietuviai mėgina ir kitokiais populiariais būdais. Vieni įsirengia vaizdo kameros ar signalizacijos prie durų sistemos muliažus ir tikisi, jog efektyvumą sustiprins lentelė ar lipdukas su objektą ar teritoriją neva serginčios tam tikros saugos tarnybos logotipu arba užrašu „Vykdomas vaizdo stebėjimas“. Kiti nusprendžia rinktis tikras vaizdo kameras ir apsaugos sistemas, tačiau neprijungia jų prie stebėjimo pulto, reaguojančio į signalizacijos suveikimus visą parą – stebi jas savarankiškai.
„Paprastai klientai tokį sprendimą grindžia sakydami, jog viską matant patiems kyla didesnis saugumo jausmas. Visgi vykstant į darbą, dalyvaujant susirinkime, parsivežant vaikus iš darželio, apsiperkant parduotuvėje ar būnant sporto klube kokybiškas stebėjimas tikrai nevyksta. O didžiausios rizikos metu, kuomet visi namiškiai ir pats „stebėtojas“ miega, budėti prie kamerų apskritai neįmanoma fiziškai“, – komentuoja ekspertas.
Abejotinai skamba ir kontroliuoti savo saugumą norinčiųjų planas realaus įsibrovimo atveju. Paprastai viltys dedamos į gyvenančius kaimynystėje ar skubiosios pagalbos tarnybas, tačiau verta turėti omenyje kelis aspektus, kodėl tai nėra pats geriausias sprendimas.
„Ne kiekvienas išgąsčio momentu skubės naktį ginti svetimų namų, kuriuose siaučia neprognozuojamas asmuo. O jei sykį kaimynas pagelbėjo, tačiau nutikus blogiausiam scenarijui nukentėjo fiziškai arba patyrė psichologinį smurtą ar stresą, vargu ar tam ryšis dar kartą. Galiausiai užkrauti riziką suvokiant, jog nusikaltėlis gali pasikėsinti ne tik į jūsų turtą, bet ir į kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę – mažų mažiausiai nehumaniškas poelgis“, – argumentuoja Ž. Andrulis.
Iš tiesų tik profesionalai yra patikimiausia pagalba šioje situacijoje. Specialistai nepertraukiamai rūpinasi prie pulto prijungtos apsaugos sistemos stebėjimu, reaguoja žaibiškai ir esant reikalui vyksta patikrinti objekto kad ir kelis kartus per parą. Be to, vykdo šią užduotį be papildomų klausimų. Greituoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ir pasiteirauti standartinės informacijos, o tai kainuoja minutes, kurias išlošia spėjantys išsisukti nesugauti vagišiai.
Ragina atsikratyti mados dalintis asmenine informacija
Kur nors išvykstant neretai artimųjų, draugų, kaimynų prašoma kartkartėmis užsukti į namus: prižiūrėti gėles, pašerti žuvytes akvariume ar katę, patikrinti, ar netyčia neprakiuro koks vamzdis. Ž. Andrulis rekomenduoja vengti šios aktualios klaidos – atskleisti namų durų signalizacijos valdymo kodą kitiems juose negyvenantiems asmenims.
„Skaitmenizuota objektų apsauga šiandien tokia pažangi, kad įsidiegus specialią mobiliąją programėlę valdyti signalizaciją įmanoma iš bet kurios pasaulio vietos. Tad su tuo, kas laikinai rūpinasi jūsų namais, sutarę apsilankymo laiką, ją galite patys išjungti ir vėl įjungti. Taip išvengsite tikimybės, jog informacija apie progą laisvai patekti į asmeninę erdvę nutekės iki susigundžiusiųjų pasinaudoti ja piktavališkai“, – pasakoja Ž. Andrulis ir priduria, jog „Ekskomisarų biuro“ teikiama nuotolinio valdymo mobiliosios programėlės „Būk ramus“ paslauga turi ir daugiau papildomų verčių: ekipažo atšaukimo klaidingai suveikus signalizacijai, apsaugos sistemos statuso stebėjimo, pavojaus mygtuko bei kitas.
Atsigręždamas į šiandienines tendencijas pasidžiaugti poilsio planais ar jo akimirkomis internete, saugumo ekspertas taip pat pataria apsvarstyti, ar išties visas virtualių draugų ratas turi tai žinoti. Nebūtina tapti perdėtai įtariems, tačiau sumanus atsargumas turint omenyje dabartinę socialinių tinklų galią įvairiais klausimais tikrai nepamaišys: skelbdami vieną ar kitą įrašą nustatykite, jog jį matytų tik pažįstami asmenys, arba pasidalinkite prisiminimais sugrįžę.
Net ir šiais laikais dažnas lietuvis savo namus ir juose esantį turtą vis dar saugo taip, kaip tai darydavo mūsų seneliai. Išvykdami atostogų vis dar prašome kaimynų ar giminaičių „mestelti akį“ į namų langus, nesusimąstydami, kad ir artimi žmonės ne visuomet žino, kaip reikėtų elgtis pastebėjus pavojų. Saugos specialistų teigimu, nukentėję asmenys, skaičiuodami nuostolius, dažnai mini ne tik finansinius praradimus, bet ir paliktus moralinius randus: baimę likti namuose vieniems, pasikėsinimą į namų aurą, prastą emocinę savijautą, prarastą ramybę ar net pavogtus prisiminimus.
Vagysčių kreivė kyla ištisus metus, bet labiausiai – vasarą
Klysta tie, kurie mano, jog pandemija vagis sustabdė. Oficialiais statistikos duomenimis, 2020-2021 m. bendras vagysčių skaičius buvo sumažėjęs, tačiau dabar, gyvenimui po pandemijos grįžtant į įprastas vėžias, rodikliai jau vėl siekia aukštumas – vien šių metų pirmąjį ketvirtį, policijos duomenimis, vagysčių skaičius padidėjo trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų manymu, artimiausi mėnesiai pagerėjimo nežada – vasarą vagysčių skaičius tendencingai ūgteli. Ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros.
Kaip pastebi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, neretai dėl vagysčių dalis atsakomybių tenka ir šeimininkams.
„Kartais žmonės apie būsimas ar jau vykstančias atostogas labai aktyviai reklamuojasi, tad akyliems vagims tokia situacija – tikras laimikis, mat jie žino, kad namuose nieko nebus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savo namų saugumą šeimininkai patiki bičiuliams ar kaimynams, tačiau neretai greitos pagalbos nesulaukiama dėl natūraliai atsirandančios baimės nelaimės atveju. Galiausiai, dauguma žmonių tik svarsto apie profesionalią namų apsaugą, tačiau šį procesą atideda vėlesniam laikui – deja, dažnai paskatinti jau įvykusio įsibrovimo ar vagystės“, – pasakoja Ž. Andrulis.
Išaugusius finansinius nuostolius išstumia nematomos skriaudos
Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo ir patiriamų nuostolių dydis, šiuo metu vidutiniškai siekiantis kelis tūkstančius eurų ir daugiau. „Ekskomisarų biuras“ atstovo teigimu, vagiamų daiktų sąraše galima pamatyti didžiulę įvairovę: nuo smulkių buitinių daiktų ar net vaikiškų žaislų, iki technikos, juvelyrikos ir prabangiausių namų detalių.
Vis dėlto, kalbėdamas apie praradimus, Ž. Andrulis atkreipia dėmesį ir į kitą nuostolių pusę – dažnai vagysčių akistatas išgyvenę žmonės labiausiai akcentuoja ne materialines, o emocines nuoskaudas.
„Kai iš žmogaus pavagia televizorių, dviratį, telefoną, apima pyktis, apmaudas, šalia to, žinoma, skaičiuojami ir finansiniai praradimai. Tačiau būna, kad nukentėję įvardija tokius dalykus, kurių nei pažymėti kažkaip gali, nei įkainoti – tai labai emociniai ir asmeniniai praradimai, pavyzdžiui, suplėšytas nuotraukų albumas, sulaužytas močiutės dovanotas antikvarinis staliukas, ar sudaužytas pirmasis vaiko trofėjus. Materialiai jie gal ir mažiau vertingi už kitus nuostolius, bet psichologiniu aspektu žmogų palaužia stipriau“, – mano ekspertas.
Apie nematomą ir kone visam gyvenimui paliekamą vagysčių šleifą kalba ir psichologai, pas kuriuos nukentėję kreipiasi spręsti ne materialinių praradimų, o paliktų moralinių nuoskaudų. Šių specialistų teigimu, vagystė pirmiausiai indikuoja prarastą privačios erdvės neliečiamumą, saugumo praradimą, pasėja baimę ir išgąstį. Nukentėję baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti. Depresyvią būseną, anot psichologų, skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą.
Saugumo siūlo neimituoti – tegul tuo rūpinasi profesionalai
Siekdami užkirsti kelią tokioms patirtims, „Ekskomisarų biuras“ nuolat primena žmonėms apie vagysčių prevencijos būtinybę. Specialistų teigimu, labai dažnai būstų savininkai mano, jog jau yra padarę viską, kad apsaugotų savo namus, tačiau įvykus įvairiems incidentams, paaiškėja, jog situacijai nebuvo užbėgta už akių.
„Net jei turite savo namuose įrengtas apsaugos sistemas, bet jos yra nepajungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, suveikusi signalizacija ar ilgapirščių pastebėtos įrengtos kameros dažnu atveju vagių nesustabdo nuo planuojamų apiplėšimų. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, užtikrina, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį Ž. Andrulis.
Šiuolaikiškiausios apsaugos technologijos, kurias siūlo „Ekskomisarų biuras“, operatyviai fiksuoja ir reaguoja į bet kokį siunčiamą apsaugos sistemos signalą. Patalpose esama apsaugos sistema prijungiama prie „Ekskomisarų biuras“ stebėjimo ir valdymo centro, o jai suveikus, automatinė ekipažų valdymo programa, įvertinusi eismo sąlygas, nedelsiant išsiunčia greičiausiai galintį atvykti greitojo reagavimo ekipažą, kuris nutraukia pasikėsinimą, nukreiptą prieš jus ar jūsų namų turtą. Taip pat, vartotojų patogumui, sukurta speciali mobilioji programėlė „Būk ramus“, kurioje, kad ir kur bebūtų žmogus, galima stebėti savo namų apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus, valdyti apsaugos sistemą ar SOS mygtuko paspaudimu operatyviai išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą.
„Ekskomisarų biuras“ vertindamas didėjantį vagysčių skaičių ir siekdamas, kad kiekvieni namai būtų saugūs, o jų šeimininkai ramūs ne tik dėl savo materialinio turto, bet ir dėl emocinės savijautos, kviečia pasinaudoti specialiu pasiūlymu ir užtikrinti savo namų saugumą vos už 1 eurą per mėnesį net pusę metų. Daugiau apie specialų pasiūlymą sužinokite ČIA.
Viena didžiausių šalies saugos tarnybų „Ekskomisarų biuras“ apibendrino 2021-uosius metus. Tarp pagrindinių įvykių fiksuojama daugiau nei trečdaliu augusi apyvarta, smarkiai prasiplėtusi saugos darbuotojų komanda, didesni atlyginimai bei reikšmingi sandoriai, prisidėję prie įmonės plėtros.
Išaugęs apsaugos paslaugų poreikis atsispindi ir finansiniuose rodikliuose
Nors 2021-ieji daugeliui įmonių vėl negailėjo iššūkių, „Ekskomisarų biuras“ metus apibendrina pozityviai. Įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas teigia, kad 2021-ieji buvo vieni sėkmingiausių – šiuo laikotarpiu įgyvendinta daug pokyčių ir plėtros projektų.
Žvelgiant į audituotus veiklos finansinius duomenis, praėjusiais metais apyvarta pasiekė daugiau nei 21,5 mln. Eur, – t.y. 34 proc. viršijo 2020-ųjų metų rezultatus. Darbuotojų skaičius išaugo iki 2000, per metus įdarbinus daugiau nei 700 specialistų. Augančias pajamas įmonė nusprendė investuoti į darbuotojų atlygį, kuris pernai ūgtelėjo beveik 30 proc.
„2021 metais pradėjome saugoti naujus mažmeninės prekybos tinklus, valstybinio sektoriaus įmones bei kitus objektus. Naujų paslaugų poreikis rinkoje taip pat turėjo įtakos komandos plėtrai: galimybių pasų kontrolė, srautų reguliavimas prekybos centruose – per trumpą laikotarpį turėjome plėsti komandą, norėdami geriausiai atliepti tiek esamų, tiek naujų klientų lūkesčius“, – pasakoja V. Labeckas.
Jo teigimu, dabar, kai pandemijos suvaržymai gerokai sušvelnėjo, o prekybos tinkluose bei kitose įstaigose nebeliko prievolės turėti galimybių pasų, šias pareigas ėjusiems darbuotojams įmonėje pasiūlytos naujos pozicijos.
Nauji sandoriai skatino įmonės plėtrą, išplėtė veiklos geografiją
Įmonės vadovas sako, jog praėjusiais metais ne tik pandemijos diktuojamas apsaugos darbuotojų poreikis atnešė plėtros galimybių – tam įtakos turėjo ir sėkmingi nauji sandoriai.
„Pernai įsigijome saugos tarnybą „Loganas“, dukterinę bendrovės „Maxima LT“ įmonę. Apjungę žinias ir patirtį, galėjome prekybininkams pasiūlyti dar efektyvesnius ir šiuolaikiškesnius saugos sprendimus. Taip pat džiaugiamės galėję užtikrinti saugumą tarptautinio masto bei aukščiausius saugumo standartus keliančiame FIFA Futsal Pasaulio salės futbolo čempionate Lietuvoje. Na, o vienas didžiausių galimų bendradarbiavimų šalies apsaugos sektoriuje – „Lietuvos geležinkelių“ grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos perėmimas – sustiprino elektroninės ir fizinės saugos paslaugų krepšelį“, – tikina „Ekskomisarų biuras“ vadovas.
Pernai bendrovė taip pat įsigijo saugos tarnybą „Norgauda“, kurios prijungimas užbaigtas jau 2022 m. pradžioje. Šis sandoris išplėtė bendrovės veiklos apimtis regionuose. Šiuo metu apsaugos paslaugos teikiamos daugiau nei 40-ties miestų gyventojams ir verslui. Šiais metais „Ekskomisarų biuras“ pradėjo teikti aviacijos saugumo užtikrinimo paslaugas Lietuvos oro uostams.
Sieks išlaikyti lyderių poziciją
Pristatydamas šių metų veiklos planus, V. Labeckas akcentuoja tolimesnį įmonės augimą, kuriam įtakos, jo nuomone, turės ne tik jau įgyvendinami projektai, bet ir augantis dėmesys elektroninės saugos segmentui.
Apibendrindamas naujausias tendencijas, „Ekskomisarų biuro“ vadovas sako pastebintis, jog tiek verslo, tiek privačių klientų tarpe pastebimai išaugęs susidomėjimas įvairiais techniniais apsaugos sprendimais, naujais produktais: populiarėja belaidės bei mobilios apsaugos sistemos, tokios kaip apsaugos lagaminai su saulės baterijomis. Daugiau dėmesio sulaukia ir apsaugos sistemos valdymas išmaniuoju telefonu – klientai noriai keičia ryšio priemones ir apsaugos sistemas į pažangesnes. Tai leidžia turėti galimybę naudoti išmaniąją programėlę ir jos turimus funkcionalumus.
„Svarbus šių metų veiklos aspektas neabejotinai bus elektroninė sauga. Klientams pasiūlysime išmanius belaidžius, mobilius vaizdo apsaugos sprendimus, paremtus dirbtinio intelekto algoritmais, vaizdo stebėjimo paslaugas pasitelkiant pažangius vaizdo analizės algoritmus, taip pat automobilių numerių nuskaitymo sistemų diegimą bei jų veikimo pritaikymą kliento veiklos specifikai“, – ateities perspektyvas apžvelgia V. Labeckas.
Nors vagysčių skaičius Lietuvoje, įsibraunant į svetimus namus, pastaraisiais metais proporcingai mažėja, ilgapirščių apsukrumas vis dar išlieka viena didžiausių tautiečių baimių. Nepaisant to, šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl būsto saugumo rodo, jog siekiant apsaugoti nuosavą erdvę, lietuviai mieliau prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos, o į profesionalią pagalbą vis dar žiūri vangiai. Tuo tarpu specialistai atkreipia dėmesį, jog apsaugos sistemos ne tik užkerta kelią vagystėms, bet ir apsaugo nuo kitų buityje pasitaikančių nelaimių.
Pandemija vagiliautojus apramino, bet neatgrasė
Remiantis informatikos ir ryšių departamento paskelbtais duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 20 proc. mažiau vagysčių: 2020-aisiais įvykdyta 10673 vagystė, o pernai – 8555. Dalis šių nusikaltimų susiję su ilgapirščių įsibrovimų į privačius butus, namus ir kitas asmenines erdves. Manoma, jog mažėjantį tokių nusikaltimų skaičių iš dalies lėmė ir pandemijos situacija, skatinusi gyventojus daugiau laiko leisti namuose. Vis dėlto, pandemijos situacijai kiek pagerėjus, žmonės palengva grįžo prie įprasto gyvenimo būdo: pradėjo aktyviau keliauti, vykti ilgesnių atostogų ar planuotis trumpesnes išvykas šalies viduje, taip pat sugrįžo į nuolatinio darbo vietas biuruose.
Kaip pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, minimos priežastys ilgapirščius vilioja grįžti prie neteisėtų veiklų. Nors statistikos duomenimis, pastaraisiais metais pačių vagysčių skaičius mažėja, fiksuojamas išaugęs patiriamų nuostolių dydis. Jei anksčiau vidutiniai nuostoliai siekė 600 eurų, tai paskutiniu metu – 1500 eurų ir daugiau.
„Kiekvienas būstas, ypatingai atostogų metu ir ypač jei apie jas viešai skelbiama tampa puikiu vagių taikiniu. Žinoma, nebūnant namuose gali įvykti ir kitų nelaimių, pavyzdžiui, kilti gaisras ar netikėtas užliejimas. Nors nei vieno, nei kito gyventojai iš anksto tikėtis ar numatyti negali, užbėgti įvykiams už akių, tikrai įmanoma, įsirengiant kompleksines apsaugos sistemas, kurios apima ne tik judesio jutiklius, bet gaisro ir vandens nuotėkio aptikimo jutiklius“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.
Namų saugumo prevenciją daugelis patiki kaimynų žiniai
Praėjusiais metais atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, jog kylant nerimui dėl būsto saugumo, tarp populiariausių priemonių rikiuojasi gana primityvūs sprendimai. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių nurodo prašantys paliktus namus patikrinti artimųjų ar kaimynų, o net trečdalis respondentų yra pasiryžę grįžti iš kelionės ankščiau tam, kad nepaliktų būsto be priežiūros.
Tarp prevencinių veiksmų, kurių gyventojai imasi siekdami padidinti būstų saugumą išvykstant, dažniausiai pasitaikantis atsakymas buvo visų langų uždarymas. Apie 30 proc. respondentų palieka namų raktus artimiesiems ir kaimynams. Dalis žmonių nurodė, jog namų saugai pasitelkia augintinius, palikdami juos būste, arba šviesos šaltinius, kurių skleidžiama šviesa galėtų atbaidyti nusikaltėlius.
Vis dėlto, tokie prevencijos būdai, pasak Ž. Andrulio, nėra pakankamai veiksmingi, o kai kurie netgi primena saviapgaulę.
„Be abejo, sandariai uždaryti langai, nesant namuose, visuomet gera mintis – šis sprendimas itin efektyvus siekiant apsisaugoti nuo stichinių nelaimių padarytų nuostolių, ypač artėjant šiltiems orams. Kitus minimus būdus jau kvestionuočiau. Manau, pasikliauti tik kaimynų ar artimųjų pagalba, yra kiek naivoka. Dauguma vagystės ar apiplėšimo atveju gali sureaguoti per vėlai, o ir atsiradus reikiamu momentu, nebūtinai žino, kaip tinkamai elgtis. Tokioje situacijoje kyla pavojus gyvybei. Palikti namuose gyvūną ir tikėtis, kad jis išgąsdins įsibrovėlius, taip pat ne visiškai saugu. Šiais laikais patyrę ilgapirščiai būna pasiruošę amuniciją, įskaitant ir migdomąsias dujas ar kitus brutalius sprendimus“, – įspėja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovas.
Apsaugoti verta ne tik turtą, bet ir namų ramybę
Tik nedidelė dalis respondentų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog namų saugumo prevencijai naudoja apsaugos sistemą. Tačiau ir čia Ž. Andrulis turi pastebėjimų.
„Vienas dalykas turėti namuose įrengtas kameras ir stebėti per nuotolį savo būstą arba turėti signalizaciją, o visai kas kita, kai pastarosios sistemos yra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jei, pavyzdžiui, vykstant vagystei sureaguos jūsų signalizacija, tačiau to laiku nepastebėsite, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, garantuoja, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Pasiteiravus, ar apsaugos sistemos įrengimas ir priežiūra būstų savininkams yra didelė investicija, „Ekskomisarų biuro“ atstovas sako, jog išlaidos priklauso nuo būsto dydžio, apsaugos sistemos poreikio, tačiau mitą, jog tokia paslauga yra neįkandama, greitai išsklaido.
„Dažniausiai gyventojai renkasi standartinę apsaugos sistemą – signalizaciją. Kai kurie, žinoma, pageidauja ir vaizdo kamerų lauke, ypač gyvenantys nuosavuose namuose. Visos kainos yra adekvačios, ypač lyginant su galimais nuostoliais. Juk dažnai kalba eina ne tik apie finansinius praradimus, bet ir emocinį foną, kurį palieka vagystės patirtis. Aš visuomet sakau, jog geriau per mėnesį paaukoti vieną vakarienę kavinėje, bet jaustis saugiai dėl savęs ir savo namų turto“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.
Ukrainoje nesiliaujant kariniams veiksmams, Lietuvoje stebima sparčiai išaugusi savigynos ginklų ir kursų jais naudotis paklausa. Policijos atstovai fiksuoja sulaukiantys apie 4 kartus daugiau prašymų dėl ginklų įsigijimo, tuo tarpu šaudyklos ir kursus ginklui savigynai organizuojančios įmonės praneša apie lankytojų antplūdį.
Norinčiųjų išmokti šaudyti skaičius augo kelissyk
Arvidas Januška, „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius teigia, jog pastarąjį mėnesį įmonei priklausanti šaudykla sulaukia itin didelio lankytojų srauto. Vieni, pasak jo, ateina norėdami išmokti šaudyti, kiti – aktyviai tobulina savo įgūdžius, o asmenų, kurie nori įsigyti ginklą savigynai ir registruojasi į mokymo kursus, skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus.
„Ilgą laiką organizuojame kursus, kuriuos pabaigę asmenys įgyja teisę įsigyti ginklus savigynai. Stengiamės, kad žmonėms būtų kuo patogiau, tad teorinę dalį dėstome nuotoliniu būdu, medžiagą perteikiame koncentruotai vos per kelis vakarus. Po to vyksta užsiėmimai šaudykloje, praktinis šaudymas ir egzaminas“, – sako įmonės atstovas.
Siekdami operatyviai patenkinti itin išaugusį vartotojų poreikį ir padėti jiems jaustis saugesniais, „Ekskomisarų biuro“ komanda organizuoja papildomas grupes, pasitelkia daugiau dėstytojų, papildomas šaudyklas bei šaudybos instruktorius.
„Dėl išaugusio vartotojų poreikio organizuojame ir specializuotus tik praktinio šaudymo kursus: čia į eilę stoja ir tik pradedantys, ir pažengę, norintys įgyti ar patobulinti savo šaudymo įgūdžius“, – sako A. Januška, pridurdamas, jog tokių entuziastų skaičiai auga kasdien, o praktinės grupės labai greitai užpildomos.
Primena, ko reikia norint gauti leidimą ginklui
Į paties ginklo įsigijimą, ilgametę darbo patirtį saugos tarnyboje turintis A. Januška, pataria žiūrėti atsakingai, įsivertinti poreikį. Būtina pasitikrinti sveikatą bei gauti medicininę pažymą. Toliau, dėl galimybės gauti leidimą ginklui savigynai teikiamas prašymas policijai. Prašymą galima pildyti e-policija platformoje.
A. Januška pasakoja, kad policija asmens reputaciją ir galimybes turėti ginklą nagrinėja apie mėnesį, todėl paraleliai jau galima registruotis ir baigti kursus, išlaikyti egzaminą. Taip pat reikia įsigyti seifą ginklui laikyti, jį patikimai pritvirtinti prie sienos, grindų ar kitų konstrukcijų.
„Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, trumpiausias laikotarpis visai procedūrai atlikti yra vienas mėnuo. Kursų kaina – 139 Eur, o ginklą galima įsigyti ir už kelis šimtus eurų.
Ginklų turėtojų laukia ir įsipareigojimai
Nors pirmieji įgūdžiai, kaip pasakoja A. Januška susiformuoja kursų metu, toliau pravartu juos reguliariai palaikyti ir tobulinti. Vis dėlto, dar svarbiau pažymėti, jog nors ginklas yra efektyvi priemonė gynybai, įsigijus jį tenka prisiimti ir atsakomybę už jo saugojimą bei panaudojimą. Būtina užtikrinti, kad ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, su ginklu elgtis laikantis visų saugumo reikalavimų bei užtikrinti, kad nenukentėtų kiti asmenys. „Pareigų yra ir daugiau, su visomis jomis norintys įsigyti ginklą supažindinami kursuose, bei privalo griežtai laikytis“, – pažymi A. Januška.
Tai, jog žmonės paskutiniu metu ginkluojasi ir ieško savigynos priemonių kur kas aktyviau nei iki karo Ukrainoje, pasak „Ekskomisarų biuro“ atstovo, yra suprantamas reiškinys. Pats ginklo turėjimas daliai žmonių sustiprina saugumo jausmą. Vis dėlto, kilus kritinei situacijai, pirmiausia patariama kreiptis į policiją, saugos tarnybas ar kitas specialiąsias tarnybas.
Šiuo neramiu laikotarpiu Lietuvos gyventojai intensyviai mokosi savigynos ginklu ar atvyksta praktikuotis į šaudyklą. Išmokti valdyti ginklą nori tiek niekada jo nelaikę rankose, tiek pažengę, norintys pagilinti savo praktines bei taktines žinias ir įgūdžius.
Žinių radijuje apie visa tai ir plačiau apie „Šaunamojo ginklo laikymo, nešiojimosi ir panaudojimo mokymo kursus“ pasakoja „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
Kviečiame paklausyti:
www.ziniuradijas.lt/laidos/ryto-espresso/ginklu-nori-vis-daugiau-lietuviu-kiek-tai-kainuoja?video=1
„Ekskomisarų biuras“ skelbia, kad daugiau nei dvidešimtmetį veikiančios įmonės „Norgauda“ pirkimo sandoris pasirašytas paskutinę šių metų vasaros dieną. Įsigyta įmonė elektroninės ir fizinės saugos paslaugas teikia Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje: Kelmėje, Pakruojyje, Pasvalyje, Akmenėje, Biržuose, Kupiškyje, Radviliškyje, Joniškyje. Taip pat turi padalinius Šilalėje bei Jurbarke.
„Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas sako, kad šiuo sandoriu siekiama stiprinti savo pozicijas rinkoje bei plėsti paslaugų prieinamumą didesnėje dalyje Lietuvos regionų. Iki šiol saugos tarnyba veikė 30-yje šalies miestų, tad įsigijus įmonę, šis skaičius padidės iki 40-ies.
„Nors plačiai veikiame visoje šalyje, tačiau dalyje regionų savo kompleksinių paslaugų sprendimų iki šiol pasiūlyti negalėjome – kiekviena plėtra reikalauja infrastruktūros, darbuotojų ir kitų resursų. Tad įsigijus „Norgaudą“, esamiems bei naujiems klientams, pasitelkiant savo solidžią patirtį apsaugos sferoje, galėsime suteikti kokybiškesnes paslaugas bei pasiūlyti platesnį spektrą modernių apsaugos sprendimų, kurių anksčiau negalėjo teikti mažesnė saugos tarnyba“, – akcentuoja V. Labeckas.
Vienos didžiausių saugos tarnybų vadovas sako, kad šis pirkimas trims tūkstančiams privačių bei verslo „Norgaudos“ klientų suteiks galimybę išbandyti tokias paslaugas kaip vaizdo analitika, išmanioji apsauga, mobilūs apsaugos sprendimai bei saugos tarnybos išmanioji programėlė, kuria valdomos apsaugos sistemos.
Daugiau nei 1,7 tūkst. žmonių kolektyvą turinčio „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius tikisi, kad 100 įsigytos įmonės darbuotojų įvertins šio pokyčio privalumus bei lengvai integruosis naujoje komandoje.
„Džiaugiamės, kad mūsų gretas papildė ilgametę patirtį saugos srityje turintys darbuotojai ir tikime, kad apjungę savo žinias ir patirtį savo klientams galėsime pasiūlyti dar efektyvesnius ir šiuolaikiškesnius apsaugos sprendimus“, – sako V. Labeckas.
Saugos tarnyba „Norgauda“ 2020 m. sugeneravo 1,4 mln. eurų pajamų. Tuo metu „Ekskomisarų biuro“ pajamos pernai viršijo 16 mln. eurų, o šiais metais pajamas planuojama padidinti iki daugiau nei 20 mln. eurų. Šiemet saugos tarnyba jau skelbė apie veiklos plėtrą – įsigijo „Maxima LT“ saugos įmonę „Loganas“, taip pat laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės apsaugos konkursą paslaugoms šios grupės objektuose visoje šalyje.
Vasaros viduryje „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje gyventojų teirautasi apie jų įpročius dėl būsto saugumo. Domėtasi ne tik, kaip respondentai siekia apsaugoti savo būstą, bet ir kaip jaučiasi, ilgesniam laikui palikę jį be priežiūros. Paaiškėjo, kad net pusė apklaustųjų (51 proc.), ilgiau nei dviem paroms išvykę iš namų, jaučia nerimą dėl nekilnojamojo turto saugumo. Iš jų net dešimtadalis šalies gyventojų dėl to jaudinasi nuolat.
Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ ekspertas atkreipia dėmesį į apklausos rezultatus, kurie rodo, jog dažniau dėl namų saugumo nerimauja jaunesni respondentai nuo 18 iki 35 metų.
„Ši gyventojų grupė neretai dar neturi nuosavo būsto ir jį nuomojasi, kas dažnai lemia, jog turto nesaugo saugos tarnyba. Kiti šios amžiaus kategorijos gyventojai, kurie jau turi savo nekilnojamąjį turtą, neretai labai taupo, nes klaidingai mano, kad į būsto apsaugą teks daug investuoti. Taip pat pasitaiko, kad naujakuriai dėl didelės gausos namų įrengimo rūpesčių apsaugą tiesiog pamiršta“, – atkreipia dėmesį saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai atskleidė, kad didelė dalis gyventojų, išvykę iš namų ilgesniam laikui, kliaujasi artimaisiais ar kaimynais – pradėję nerimauti dėl tuščių namų saugumo, jų prašo patikrinti, ar į būstą niekas neįsibrovė. Taip elgiasi net daugiau nei pusė (54 proc.) dėl būsto saugumo besijaudinančių respondentų.
Tuo metu kone trečdalis (28 proc.) nerimauja taip stipriai, kad, turėdami galimybę, iš kelionės yra pasiryžę patys grįžti namo. Dar apie penktadalis (21 proc.) gyventojų, pajutę nerimą dėl būsto saugumo, nedaro nieko.
„Didelis nerimas dėl tuščių namų tikrai neturėtų trikdyti ramaus poilsio ar net tapti nutrauktų atostogų priežastimi. Deja, maža dalis gyventojų imasi išties konstruktyvių priemonių, galinčių padėti realaus pavojaus metu. Juk šalia gyvenantys artimieji ar kaimynai tikrai ne visuomet iš karto galės nuvykti patikrinti, ar į būstą niekas nesikėsina“, – pastebi „Ekskomisarų biuro“ apsaugos ekspertas.
Saugos tarnybos elektroninės saugos departamento vadovas pastebi, jog tyrimo duomenys rodo visuomenės polinkį imtis veiksmų, kurie nepadeda užkardyti galimų neigiamų pasekmių – įsilaužimo į nekilnojamąjį turtą. Vos 12 proc. nerimaujančiųjų dėl būsto saugumo, nuotoliniu būdu stebi savo namų teritorijos vaizdą ar apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus.
„Gyvename technologijų laikais ir dabar yra įvairiausių būdų, padedančių patiems stebėti namų teritoriją ar gauti apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus. Tačiau net ir ši priemonė nėra tokia veiksminga, jei sistema informaciją apie galimą įsibrovimą perduoda tik būsto savininkui, bet ne saugos tarnybai. Juk atostogaujant toli nuo namų ir nuotoliniu būdu pamačius vaizdo kamera užfiksuotus įsibrovėlius, nebūtinai įmanoma gauti operatyvią pagalbą: kviesti policijos pareigūnus gali būti per vėlu“, – pažymi Ž. Andrulis.
„Ekskomisarų biuro“ duomenimis, atostogų laikotarpiu bandymų įsilaužti į nekilnojamąjį turtą padidėja apie 20 proc. Todėl išvykstant ilgesniam laikui svarbu ne tik apie tai nesigirti viešai, bet ir imtis nedidelių investicijų reikalaujančių priemonių.
„Efektyviausias būdas atbaidyti ilgapirščius – prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro prijungtos apsaugos sistemos. Iš saugomo būsto apsaugos sistemos jutikliai perduoda signalą apie menkiausią judesį, bandymą atidaryti duris ar išdaužti langus, tad gavus signalą apsaugos darbuotojai nedelsiant reaguoja į saugomą objektą tam, kad užkardytų nusikalstamą veiką. Tokiu būdu išauga tikimybė įsilaužėlius pričiupti dar nusikaltimo vietoje ir taip apsaugoti turtą“, – pabrėžia „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius.
Ž. Andrulis taip pat akcentuoja, kad suveikus apsaugos sistemai saugos tarnyba nedelsiant vyksta apžiūrėti būsto ne tik įsilaužimo, bet ir audros, vėtros ar kitų nepalankių oro sąlygų atveju. Užfiksavus padarytą žalą nedelsiant informuojamas būsto savininkas. Taigi, esant pavojingiems orų pokyčiams, atostogaujantiems šeimininkams nereikia nerimauti dėl savo būsto saugumo.
