„Ekskomisarų biuras“ su partneriais įvykdė fizinės saugos pratybas – „Litgrid“ centrinėje būstinėje imituotas ginkluotas užpuolimas

Pirmadienį „Ekskomisarų biuras“ su partneriais įvykdė fizinės saugos pratybas. Jų metu į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ centrinę būstinę Vilniuje mėgino patekti ginkluoti užpuolikai. Įsilaužėliai buvo sulaikyti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.

Pratybų metu siekta patikrinti, kaip veikia pastato apsaugos sistemos, kaip į įvykį reaguoja apsaugos darbuotojai, specialiosios tarnybos ir įmonės darbuotojai.

„Profesionalios apsaugos paslaugos bei jų kokybės užtikrinimas yra svarbiausias mūsų tikslas teikiant paslaugas savo klientams, tad tokio lygio periodiškos pratybos mūsų klientų strateginiuose objektuose leidžia patikrinti apsaugos sistemų efektyvumą, įsivertinti savo apsaugos darbuotojų bei greitojo reagavimo ekipažų darbą ir pasirengimą“, – teigia „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.

„Nepriekaištinga „Litgrid“ strateginės infrastruktūros fizinė sauga ir gebėjimas laiku reaguoti į kritines situacijas yra vienas pagrindinių mūsų uždavinių, todėl su partneriais periodiškai vykdome pratybas.  Šios dienos treniruotė skirta įsivertinti aukščiausio, ketvirtojo, saugumo lygio objekto – Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centro – saugumo sistemas, mūsų komandos ir partnerių pasirengimą. Pratybos praėjo sėkmingai, jų neabejotinai bus ir ateityje“, ­– sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Pratybos praėjo sėkmingai, visas apsaugos aktyvavimo algoritmas suveikė kaip planuota.

Fizinės saugos pratybose dalyvavo „Ekskomisarų biuras“ komanda, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos pareigūnai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ pareigūnai, Karaliaus Mindaugo šauliai bei „Litgrid“ įmonės darbuotojai.

Kol dauguma mėgaujasi atostogų sezonu, vienos „profesijos“ atstovams tenka dirbti be perstojo. Tiesa, vagys nė kiek dėl to nesijaudina. Rudeniop tamsusis paros metas ilgėja, žmonės grįžta prie įprasto režimo ir didžiąją dalį dienos praleidžia darbuose, moksluose, laisvalaikio užsiėmimuose – panašios priežastys brautis į svetimą nuosavybę ilgapirščius dar labiau vilioja. Tam tikros gyventojų klaidos tai palengvina. Ekspertai pataria, kaip teisingai rūpintis namų saugumu ir gyventi ramiai bet kuriuo metų laiku, ir išduoda gudrybes, planuojant vagystes. Apie kai kurias turbūt dar niekada nesusimąstėte. 

Buvimo namuose imitavimą tikrina moderniais metodais

Tai vis dar vienas populiariausių sprendimų, tikintis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų vizito tuščiuose namuose, ypač išvykstant trumpam, tarkime, savaitgaliui. Dažniausiai paliekamas įjungtas televizorius ar apšvietimas kurioje nors būsto patalpoje, bet pasitaiko ir labai neapgalvotų idėjų – mikrorežimu pravertas langas pasinaudojus laužtuvu yra bene lengviausias kelias patekti į vidų.

„Kalbant apie tariamo buvimo imitavimą pirmiau minėtais būdais, vagys yra kantrūs ir ilgai pratykoję galiausiai supranta, kad parą ar daugiau be perstojo prietaisai ar apšvietimas paprastai neveikia. Norėdami būti tuo tikri, gali tiesiog paskambinti į duris ir netoliese pasislėpę stebėti, ar kas nors jas atvers. Daugiabučiuose su telefonspynėmis tereikia surinkti buto numerį ir luktelėti, ar kas nors atsilieps“, – komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.

Pašnekovo teigimu, įžūliausi vagys gyventojui pakėlus telefonspynės ragelį netgi drįsta pasiteirauti kokio nors įtarimų nekeliančio klausimo. Tuo tarpu patyrę vagišiai linkę veikti ne vieni – norėdami sumėtyti pėdas ir likti neatpažinti, į panašias būstų patikrinimo misijas jie neretai pasiunčia žvalgus.

Ž. Andrulis ragina nepamiršti tobulėjančių technologijų galimybių ir to, jog tam tikriems asmenims jos tarnauja nedorais tikslais. Pavyzdžiui, nepastebimai sumontuoti laikiną į judesius reaguojančią vaizdo stebėjimo kamerą galima praktiškai prie bet kokios tvoros. Taip vagys per nuotolį supranta, ar už jos vyksta gyvenimas: ar vaikštinėjama po kiemą, išeinama iš namų ir į juos sugrįžtama, ar laksto šuo.

„Dronas praverčia norint pasižvalgyti po didesnę teritoriją, ypač nusitaikius į prabangesnius kvartalus. Ilgą laiką virš namų skraidantis prietaisas tikrai sukels būsto šeimininkų įtarimą, tad jei jame yra žmonių, kas nors anksčiau ar vėliau išeis pažiūrėti, kas vyksta“, – teigia saugos ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad panašūs technologiniai sprendimai leidžia vienu metu planuoti nusikaltimus net keliuose objektuose.

Saugos specialistas akcentuoja, jog išradingumo vagims netrūksta ir įsitikinus, jog įjungta žalia šviesa apiplėšimui, ir dalinasi patirtimi, kuomet sureagavę į pranešimą apie įsilaužimą darbuotojai klientų terasos durų staktoje  aptiko vos porą  centimetrų skersmens skylę virš durų rankenos. Pro ją įkišę vielą, vagys užkabino durų rankeną ir kilstelėję pateko vidun.

„Tokiu būdu įsibrauti į namus galima ir per langą, tačiau užkirsti tam kelią įmanoma papildomomis saugumo priemonėmis: durimis bei langais su stipresnėmis varčiomis, rankenomis su užraktais. Visgi derėtų suvokti, jog šie metodai patikimiausiai veikia kompleksiškai derinant juos su šiuolaikinėmis skaitmenizuotomis apsaugos sistemomis“ – pataria Ž. Andrulis.

Menka nauda iš netikros kameros ar vaizdo stebėjimo patiems

Taupyti savo saugumo sąskaita lietuviai mėgina ir kitokiais populiariais būdais. Vieni įsirengia vaizdo kameros ar signalizacijos prie durų sistemos muliažus ir tikisi, jog efektyvumą sustiprins lentelė ar lipdukas su objektą ar teritoriją neva serginčios tam tikros saugos tarnybos logotipu arba užrašu „Vykdomas vaizdo stebėjimas“. Kiti nusprendžia rinktis tikras vaizdo kameras ir apsaugos sistemas, tačiau neprijungia jų prie stebėjimo pulto, reaguojančio į signalizacijos suveikimus visą parą – stebi jas savarankiškai.

„Paprastai klientai tokį sprendimą grindžia sakydami, jog viską matant patiems kyla didesnis saugumo jausmas. Visgi vykstant į darbą, dalyvaujant susirinkime, parsivežant vaikus iš darželio, apsiperkant parduotuvėje ar būnant sporto klube kokybiškas stebėjimas tikrai nevyksta. O didžiausios rizikos metu, kuomet visi namiškiai ir pats „stebėtojas“ miega, budėti prie kamerų apskritai neįmanoma fiziškai“, – komentuoja ekspertas.

Abejotinai skamba ir kontroliuoti savo saugumą norinčiųjų planas realaus įsibrovimo atveju. Paprastai viltys dedamos į gyvenančius kaimynystėje ar skubiosios pagalbos tarnybas, tačiau verta turėti omenyje kelis aspektus, kodėl tai nėra pats geriausias sprendimas.

„Ne kiekvienas išgąsčio momentu skubės naktį ginti svetimų namų, kuriuose siaučia neprognozuojamas asmuo. O jei sykį kaimynas pagelbėjo, tačiau nutikus blogiausiam scenarijui nukentėjo fiziškai arba patyrė psichologinį smurtą ar stresą, vargu ar tam ryšis dar kartą. Galiausiai užkrauti riziką suvokiant, jog nusikaltėlis gali pasikėsinti ne tik į jūsų turtą, bet ir į kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę – mažų mažiausiai nehumaniškas poelgis“, – argumentuoja Ž. Andrulis.

Iš tiesų tik profesionalai yra patikimiausia pagalba šioje situacijoje. Specialistai nepertraukiamai rūpinasi prie pulto prijungtos apsaugos sistemos stebėjimu, reaguoja žaibiškai ir esant reikalui vyksta patikrinti objekto kad ir kelis kartus per parą. Be to, vykdo šią užduotį be papildomų klausimų. Greituoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ir pasiteirauti standartinės informacijos, o tai kainuoja minutes, kurias išlošia spėjantys išsisukti nesugauti vagišiai.

Ragina atsikratyti mados dalintis asmenine informacija

Kur nors išvykstant neretai artimųjų, draugų, kaimynų prašoma kartkartėmis užsukti į namus: prižiūrėti gėles, pašerti žuvytes akvariume ar katę, patikrinti, ar netyčia neprakiuro koks vamzdis. Ž. Andrulis rekomenduoja vengti šios aktualios klaidos – atskleisti namų durų signalizacijos valdymo kodą kitiems juose negyvenantiems asmenims.

„Skaitmenizuota objektų apsauga šiandien tokia pažangi, kad įsidiegus specialią mobiliąją programėlę valdyti signalizaciją įmanoma iš bet kurios pasaulio vietos. Tad su tuo, kas laikinai rūpinasi jūsų namais, sutarę apsilankymo laiką, ją galite patys išjungti ir vėl įjungti. Taip išvengsite tikimybės, jog informacija apie progą laisvai patekti į asmeninę erdvę nutekės iki susigundžiusiųjų pasinaudoti ja piktavališkai“, – pasakoja Ž. Andrulis ir priduria, jog „Ekskomisarų biuro“ teikiama nuotolinio valdymo mobiliosios programėlės „Būk ramus“ paslauga turi ir daugiau papildomų verčių: ekipažo atšaukimo klaidingai suveikus signalizacijai, apsaugos sistemos statuso stebėjimo, pavojaus mygtuko bei kitas.

Atsigręždamas į šiandienines tendencijas pasidžiaugti poilsio planais ar jo akimirkomis internete, saugumo ekspertas taip pat pataria apsvarstyti, ar išties visas virtualių draugų ratas turi tai žinoti. Nebūtina tapti perdėtai įtariems, tačiau sumanus atsargumas turint omenyje dabartinę socialinių tinklų galią įvairiais klausimais tikrai nepamaišys: skelbdami vieną ar kitą įrašą nustatykite, jog jį matytų tik pažįstami asmenys, arba pasidalinkite prisiminimais sugrįžę.

Net ir šiais laikais dažnas lietuvis savo namus ir juose esantį turtą vis dar saugo taip, kaip tai darydavo mūsų seneliai. Išvykdami atostogų vis dar prašome kaimynų ar giminaičių „mestelti akį“ į namų langus, nesusimąstydami, kad  ir artimi žmonės ne visuomet žino, kaip reikėtų elgtis pastebėjus pavojų. Saugos specialistų teigimu, nukentėję asmenys, skaičiuodami nuostolius, dažnai mini ne tik finansinius praradimus, bet ir paliktus moralinius randus: baimę likti namuose vieniems, pasikėsinimą į namų aurą, prastą emocinę savijautą, prarastą ramybę ar net pavogtus prisiminimus.

Vagysčių kreivė kyla ištisus metus, bet labiausiai – vasarą                                                                                     

Klysta tie, kurie mano, jog pandemija vagis sustabdė. Oficialiais statistikos duomenimis, 2020-2021 m. bendras vagysčių skaičius buvo sumažėjęs, tačiau dabar, gyvenimui po pandemijos grįžtant į įprastas vėžias, rodikliai jau vėl siekia aukštumas – vien šių metų pirmąjį ketvirtį, policijos duomenimis, vagysčių skaičius padidėjo trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų manymu, artimiausi mėnesiai pagerėjimo nežada – vasarą vagysčių skaičius tendencingai ūgteli. Ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros.

Kaip pastebi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, neretai dėl vagysčių dalis atsakomybių tenka ir šeimininkams.

„Kartais žmonės apie būsimas ar jau vykstančias atostogas labai aktyviai reklamuojasi, tad akyliems vagims tokia situacija – tikras laimikis, mat jie žino, kad namuose nieko nebus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savo namų saugumą šeimininkai patiki bičiuliams ar kaimynams, tačiau neretai greitos pagalbos nesulaukiama dėl natūraliai atsirandančios baimės nelaimės atveju. Galiausiai, dauguma žmonių tik svarsto apie profesionalią namų apsaugą, tačiau šį procesą atideda vėlesniam laikui – deja, dažnai paskatinti jau įvykusio įsibrovimo ar vagystės“, – pasakoja Ž. Andrulis.

Išaugusius finansinius nuostolius išstumia nematomos skriaudos

Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo ir patiriamų nuostolių dydis, šiuo metu vidutiniškai siekiantis kelis tūkstančius eurų ir daugiau. „Ekskomisarų biuras“ atstovo teigimu, vagiamų daiktų sąraše galima pamatyti didžiulę įvairovę: nuo smulkių buitinių daiktų ar net vaikiškų žaislų, iki technikos, juvelyrikos ir prabangiausių namų detalių.

Vis dėlto, kalbėdamas apie praradimus, Ž. Andrulis atkreipia dėmesį ir į kitą nuostolių pusę – dažnai vagysčių akistatas išgyvenę žmonės labiausiai akcentuoja ne materialines, o emocines nuoskaudas.

„Kai iš žmogaus pavagia televizorių, dviratį, telefoną, apima pyktis, apmaudas, šalia to, žinoma, skaičiuojami ir finansiniai praradimai. Tačiau būna, kad nukentėję įvardija tokius dalykus, kurių nei pažymėti kažkaip gali, nei įkainoti – tai labai emociniai ir asmeniniai praradimai, pavyzdžiui, suplėšytas nuotraukų albumas, sulaužytas močiutės dovanotas antikvarinis staliukas, ar sudaužytas pirmasis vaiko trofėjus. Materialiai jie gal ir mažiau vertingi už kitus nuostolius, bet psichologiniu aspektu žmogų palaužia stipriau“, – mano ekspertas.

Apie nematomą ir kone visam gyvenimui paliekamą vagysčių šleifą kalba ir psichologai, pas kuriuos nukentėję kreipiasi spręsti ne materialinių praradimų, o paliktų moralinių nuoskaudų. Šių specialistų teigimu, vagystė pirmiausiai indikuoja prarastą privačios erdvės neliečiamumą, saugumo praradimą, pasėja baimę ir išgąstį. Nukentėję baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti. Depresyvią būseną, anot psichologų, skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą.

Saugumo siūlo neimituoti – tegul tuo rūpinasi profesionalai

Siekdami užkirsti kelią tokioms patirtims, „Ekskomisarų biuras“ nuolat primena žmonėms apie vagysčių prevencijos būtinybę. Specialistų teigimu, labai dažnai būstų savininkai mano, jog jau yra padarę viską, kad apsaugotų savo namus, tačiau įvykus įvairiems incidentams, paaiškėja, jog situacijai nebuvo užbėgta už akių.

„Net jei turite savo namuose įrengtas apsaugos sistemas, bet jos yra nepajungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, suveikusi signalizacija ar ilgapirščių pastebėtos įrengtos kameros dažnu atveju vagių nesustabdo nuo planuojamų apiplėšimų. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, užtikrina, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį Ž. Andrulis.

Šiuolaikiškiausios apsaugos technologijos, kurias siūlo „Ekskomisarų biuras“, operatyviai fiksuoja ir reaguoja į bet kokį siunčiamą apsaugos sistemos signalą. Patalpose esama apsaugos sistema prijungiama prie „Ekskomisarų biuras“ stebėjimo ir valdymo centro, o jai suveikus, automatinė ekipažų valdymo programa, įvertinusi eismo sąlygas, nedelsiant išsiunčia greičiausiai galintį atvykti greitojo reagavimo ekipažą, kuris nutraukia pasikėsinimą, nukreiptą prieš jus ar jūsų namų turtą. Taip pat, vartotojų patogumui, sukurta speciali mobilioji programėlė „Būk ramus“, kurioje, kad ir kur bebūtų žmogus, galima stebėti savo namų apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus, valdyti apsaugos sistemą ar SOS mygtuko paspaudimu operatyviai išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą.

„Ekskomisarų biuras“ vertindamas didėjantį vagysčių skaičių ir siekdamas, kad kiekvieni namai būtų saugūs, o jų šeimininkai ramūs ne tik dėl savo materialinio turto, bet ir dėl emocinės savijautos, kviečia pasinaudoti specialiu pasiūlymu ir užtikrinti savo namų saugumą vos už 1 eurą per mėnesį net pusę metų. Daugiau apie specialų pasiūlymą sužinokite ČIA.

Viena didžiausių šalies saugos tarnybų „Ekskomisarų biuras“ apibendrino 2021-uosius metus. Tarp pagrindinių įvykių fiksuojama daugiau nei trečdaliu augusi apyvarta, smarkiai prasiplėtusi saugos darbuotojų komanda, didesni atlyginimai bei reikšmingi sandoriai, prisidėję prie įmonės plėtros.

Išaugęs apsaugos paslaugų poreikis atsispindi ir finansiniuose rodikliuose

Nors 2021-ieji daugeliui įmonių vėl negailėjo iššūkių, „Ekskomisarų biuras“ metus apibendrina pozityviai. Įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas teigia, kad 2021-ieji buvo vieni sėkmingiausių – šiuo laikotarpiu įgyvendinta daug pokyčių ir plėtros projektų.

Žvelgiant į audituotus veiklos finansinius duomenis, praėjusiais metais apyvarta pasiekė daugiau nei 21,5 mln. Eur, – t.y. 34 proc. viršijo 2020-ųjų metų rezultatus. Darbuotojų skaičius išaugo iki 2000, per metus įdarbinus daugiau nei 700 specialistų. Augančias pajamas įmonė nusprendė investuoti į darbuotojų atlygį, kuris pernai ūgtelėjo beveik 30 proc.

„2021 metais pradėjome saugoti naujus mažmeninės prekybos tinklus, valstybinio sektoriaus įmones bei kitus objektus. Naujų paslaugų poreikis rinkoje taip pat turėjo įtakos komandos plėtrai: galimybių pasų kontrolė, srautų reguliavimas prekybos centruose – per trumpą laikotarpį turėjome plėsti komandą, norėdami geriausiai atliepti tiek esamų, tiek naujų klientų lūkesčius“, – pasakoja V. Labeckas.

Jo teigimu, dabar, kai pandemijos suvaržymai gerokai sušvelnėjo, o prekybos tinkluose bei kitose įstaigose nebeliko prievolės turėti galimybių pasų, šias pareigas ėjusiems darbuotojams įmonėje pasiūlytos naujos pozicijos.

Nauji sandoriai skatino įmonės plėtrą, išplėtė veiklos geografiją

Įmonės vadovas sako, jog praėjusiais metais ne tik pandemijos diktuojamas apsaugos darbuotojų poreikis atnešė plėtros galimybių – tam įtakos turėjo ir sėkmingi nauji sandoriai.

„Pernai įsigijome saugos tarnybą „Loganas“, dukterinę bendrovės „Maxima LT“ įmonę. Apjungę žinias ir patirtį, galėjome prekybininkams pasiūlyti dar efektyvesnius ir šiuolaikiškesnius saugos sprendimus. Taip pat džiaugiamės galėję užtikrinti saugumą tarptautinio masto bei aukščiausius saugumo standartus keliančiame FIFA Futsal Pasaulio salės futbolo čempionate Lietuvoje. Na, o vienas didžiausių galimų bendradarbiavimų šalies apsaugos sektoriuje – „Lietuvos geležinkelių“ grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos perėmimas – sustiprino elektroninės ir fizinės saugos paslaugų krepšelį“, – tikina „Ekskomisarų biuras“ vadovas.

Pernai bendrovė taip pat įsigijo saugos tarnybą „Norgauda“, kurios prijungimas užbaigtas jau 2022 m. pradžioje. Šis sandoris išplėtė bendrovės veiklos apimtis regionuose. Šiuo metu apsaugos paslaugos teikiamos daugiau nei 40-ties miestų gyventojams ir verslui.  Šiais metais „Ekskomisarų biuras“ pradėjo teikti aviacijos saugumo užtikrinimo paslaugas Lietuvos oro uostams.

Sieks išlaikyti lyderių poziciją

Pristatydamas šių metų veiklos planus, V. Labeckas akcentuoja tolimesnį įmonės augimą, kuriam įtakos, jo nuomone, turės ne tik jau įgyvendinami projektai, bet ir augantis dėmesys elektroninės saugos segmentui.

Apibendrindamas naujausias tendencijas, „Ekskomisarų biuro“ vadovas sako pastebintis, jog tiek verslo, tiek privačių klientų tarpe pastebimai išaugęs susidomėjimas įvairiais techniniais apsaugos sprendimais, naujais produktais: populiarėja belaidės bei mobilios apsaugos sistemos, tokios kaip apsaugos lagaminai su saulės baterijomis. Daugiau dėmesio sulaukia ir apsaugos sistemos valdymas išmaniuoju telefonu – klientai noriai keičia ryšio priemones ir apsaugos sistemas į pažangesnes. Tai leidžia turėti galimybę naudoti išmaniąją programėlę ir jos turimus funkcionalumus.

„Svarbus šių metų veiklos aspektas neabejotinai bus elektroninė sauga. Klientams pasiūlysime išmanius belaidžius, mobilius vaizdo apsaugos sprendimus, paremtus dirbtinio intelekto algoritmais, vaizdo stebėjimo paslaugas pasitelkiant pažangius vaizdo analizės algoritmus, taip pat automobilių numerių nuskaitymo sistemų diegimą bei jų veikimo pritaikymą kliento veiklos specifikai“, – ateities perspektyvas apžvelgia V. Labeckas.

Nors vagysčių skaičius Lietuvoje, įsibraunant į svetimus namus, pastaraisiais metais proporcingai mažėja, ilgapirščių apsukrumas vis dar išlieka viena didžiausių tautiečių baimių. Nepaisant to, šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl būsto saugumo rodo, jog siekiant apsaugoti nuosavą erdvę, lietuviai mieliau prašo artimųjų ar kaimynų pagalbos, o į profesionalią pagalbą vis dar žiūri vangiai. Tuo tarpu specialistai atkreipia dėmesį, jog apsaugos sistemos ne tik užkerta kelią vagystėms, bet ir apsaugo nuo kitų buityje pasitaikančių nelaimių.

Pandemija vagiliautojus apramino, bet neatgrasė

Remiantis informatikos ir ryšių departamento paskelbtais duomenimis, praėjusiais metais užregistruota 20 proc. mažiau vagysčių: 2020-aisiais įvykdyta 10673 vagystė, o pernai – 8555. Dalis šių nusikaltimų susiję su ilgapirščių įsibrovimų į privačius butus, namus ir kitas asmenines erdves. Manoma, jog mažėjantį tokių nusikaltimų skaičių iš dalies lėmė ir pandemijos situacija, skatinusi gyventojus daugiau laiko leisti namuose. Vis dėlto, pandemijos situacijai kiek pagerėjus, žmonės palengva grįžo prie įprasto gyvenimo būdo: pradėjo aktyviau keliauti, vykti ilgesnių atostogų ar planuotis trumpesnes išvykas šalies viduje, taip pat  sugrįžo į nuolatinio darbo vietas biuruose.

Kaip pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, minimos priežastys ilgapirščius vilioja grįžti prie neteisėtų veiklų. Nors statistikos duomenimis, pastaraisiais metais pačių vagysčių skaičius mažėja, fiksuojamas išaugęs patiriamų nuostolių dydis. Jei anksčiau vidutiniai nuostoliai siekė 600 eurų, tai paskutiniu metu – 1500 eurų ir daugiau.

„Kiekvienas būstas, ypatingai atostogų metu ir ypač jei apie jas viešai skelbiama tampa puikiu vagių taikiniu. Žinoma, nebūnant namuose gali įvykti ir kitų nelaimių, pavyzdžiui, kilti gaisras ar netikėtas užliejimas. Nors nei vieno, nei kito gyventojai iš anksto tikėtis ar numatyti negali, užbėgti įvykiams už akių, tikrai įmanoma, įsirengiant kompleksines apsaugos sistemas, kurios apima ne tik judesio jutiklius, bet gaisro ir vandens nuotėkio aptikimo jutiklius“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.

Namų saugumo prevenciją daugelis patiki kaimynų žiniai

Praėjusiais metais atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, jog kylant nerimui dėl būsto saugumo, tarp populiariausių priemonių rikiuojasi gana primityvūs sprendimai. Daugiau kaip pusė apklausos dalyvių nurodo prašantys paliktus namus patikrinti artimųjų ar kaimynų, o net trečdalis respondentų yra pasiryžę grįžti iš kelionės ankščiau tam, kad nepaliktų būsto be priežiūros.

Tarp prevencinių veiksmų, kurių gyventojai imasi siekdami padidinti būstų saugumą išvykstant, dažniausiai pasitaikantis atsakymas buvo visų langų uždarymas. Apie 30 proc. respondentų palieka namų raktus artimiesiems ir kaimynams. Dalis žmonių nurodė, jog namų saugai pasitelkia augintinius, palikdami juos būste, arba šviesos šaltinius, kurių skleidžiama šviesa galėtų atbaidyti nusikaltėlius.

Vis dėlto, tokie prevencijos būdai, pasak Ž. Andrulio, nėra pakankamai veiksmingi, o kai kurie netgi primena saviapgaulę.

„Be abejo, sandariai uždaryti langai, nesant namuose, visuomet gera mintis – šis sprendimas itin efektyvus siekiant apsisaugoti nuo stichinių nelaimių padarytų nuostolių, ypač artėjant šiltiems orams. Kitus minimus būdus jau kvestionuočiau. Manau, pasikliauti tik kaimynų ar artimųjų pagalba, yra kiek naivoka. Dauguma vagystės ar apiplėšimo atveju gali sureaguoti per vėlai, o ir atsiradus reikiamu momentu, nebūtinai žino, kaip tinkamai elgtis. Tokioje situacijoje kyla pavojus gyvybei. Palikti namuose gyvūną ir tikėtis, kad jis išgąsdins įsibrovėlius, taip pat ne visiškai saugu. Šiais laikais patyrę ilgapirščiai būna pasiruošę amuniciją, įskaitant ir migdomąsias dujas ar kitus brutalius sprendimus“, – įspėja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovas.

Apsaugoti verta ne tik turtą, bet ir namų ramybę

Tik nedidelė dalis respondentų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog namų saugumo prevencijai naudoja apsaugos sistemą. Tačiau ir čia Ž. Andrulis turi pastebėjimų.

„Vienas dalykas turėti namuose įrengtas kameras ir stebėti per nuotolį savo būstą arba turėti signalizaciją, o visai kas kita, kai pastarosios sistemos yra prijungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro. Jei, pavyzdžiui, vykstant vagystei sureaguos jūsų signalizacija, tačiau to laiku nepastebėsite, užkirsti kelią vagystei nėra jokių galimybių.  Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, garantuoja, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Pasiteiravus, ar apsaugos sistemos įrengimas ir priežiūra būstų savininkams yra didelė investicija, „Ekskomisarų biuro“ atstovas sako, jog išlaidos priklauso nuo būsto dydžio, apsaugos sistemos poreikio, tačiau mitą, jog tokia paslauga yra neįkandama, greitai išsklaido.

„Dažniausiai gyventojai renkasi standartinę apsaugos sistemą – signalizaciją. Kai kurie, žinoma, pageidauja ir vaizdo kamerų lauke, ypač gyvenantys nuosavuose namuose. Visos kainos yra adekvačios, ypač lyginant su galimais nuostoliais. Juk dažnai kalba eina ne tik apie finansinius praradimus, bet ir emocinį foną, kurį palieka vagystės patirtis. Aš visuomet sakau, jog geriau per mėnesį paaukoti vieną vakarienę kavinėje, bet jaustis saugiai dėl savęs ir savo namų turto“, – įsitikinęs Ž. Andrulis.

Ukrainoje nesiliaujant kariniams veiksmams, Lietuvoje stebima sparčiai išaugusi savigynos ginklų  ir kursų jais naudotis paklausa. Policijos atstovai fiksuoja sulaukiantys apie 4 kartus daugiau prašymų dėl ginklų įsigijimo, tuo tarpu šaudyklos ir kursus ginklui savigynai organizuojančios įmonės  praneša apie lankytojų antplūdį.  

Norinčiųjų išmokti šaudyti skaičius augo kelissyk

Arvidas Januška, „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius teigia, jog pastarąjį mėnesį įmonei priklausanti šaudykla sulaukia itin didelio lankytojų srauto. Vieni, pasak jo, ateina norėdami išmokti šaudyti,  kiti – aktyviai tobulina savo įgūdžius, o asmenų, kurie nori įsigyti ginklą savigynai ir registruojasi į mokymo kursus, skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus.

„Ilgą laiką organizuojame kursus, kuriuos pabaigę asmenys įgyja teisę įsigyti ginklus savigynai. Stengiamės, kad žmonėms būtų kuo patogiau, tad teorinę dalį dėstome nuotoliniu būdu, medžiagą perteikiame koncentruotai vos per kelis vakarus. Po to vyksta užsiėmimai šaudykloje, praktinis šaudymas ir egzaminas“, – sako įmonės atstovas.

Siekdami operatyviai patenkinti itin išaugusį vartotojų poreikį ir padėti jiems jaustis saugesniais, „Ekskomisarų biuro“ komanda organizuoja papildomas grupes, pasitelkia daugiau dėstytojų, papildomas šaudyklas bei šaudybos instruktorius.

„Dėl išaugusio vartotojų poreikio organizuojame ir specializuotus tik praktinio šaudymo kursus: čia į eilę stoja ir tik pradedantys, ir pažengę, norintys įgyti ar patobulinti savo šaudymo įgūdžius“, – sako A. Januška, pridurdamas, jog tokių entuziastų skaičiai auga kasdien, o praktinės grupės labai greitai užpildomos.

Primena, ko reikia norint gauti leidimą ginklui

Į paties ginklo įsigijimą, ilgametę darbo patirtį saugos tarnyboje turintis A. Januška, pataria žiūrėti atsakingai, įsivertinti poreikį. Būtina pasitikrinti sveikatą bei gauti medicininę pažymą. Toliau, dėl galimybės gauti leidimą ginklui savigynai teikiamas prašymas policijai. Prašymą galima pildyti e-policija platformoje.

A. Januška pasakoja, kad policija asmens reputaciją ir galimybes turėti ginklą nagrinėja apie mėnesį, todėl paraleliai jau galima registruotis ir baigti kursus, išlaikyti egzaminą. Taip pat reikia įsigyti seifą ginklui laikyti, jį patikimai pritvirtinti prie sienos, grindų ar kitų konstrukcijų.

„Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, trumpiausias laikotarpis visai procedūrai atlikti yra vienas mėnuo. Kursų kaina – 139 Eur, o ginklą galima įsigyti ir už kelis šimtus eurų.

Ginklų turėtojų laukia ir įsipareigojimai

Nors pirmieji įgūdžiai, kaip pasakoja A. Januška susiformuoja kursų metu, toliau pravartu juos reguliariai palaikyti ir tobulinti. Vis dėlto, dar svarbiau pažymėti, jog nors ginklas yra efektyvi priemonė gynybai, įsigijus jį tenka prisiimti ir atsakomybę už jo saugojimą bei panaudojimą. Būtina užtikrinti, kad ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, su ginklu elgtis laikantis visų saugumo reikalavimų bei užtikrinti, kad nenukentėtų kiti asmenys. „Pareigų yra ir daugiau, su visomis jomis norintys įsigyti ginklą supažindinami kursuose, bei privalo griežtai laikytis“, – pažymi A. Januška.

Tai, jog žmonės paskutiniu metu ginkluojasi ir ieško savigynos priemonių kur kas aktyviau nei iki karo Ukrainoje, pasak „Ekskomisarų biuro“ atstovo, yra suprantamas reiškinys. Pats ginklo turėjimas daliai žmonių sustiprina saugumo jausmą. Vis dėlto, kilus kritinei situacijai, pirmiausia patariama kreiptis į policiją, saugos tarnybas ar kitas specialiąsias tarnybas.