Saugumas visais laikais buvo ir tebėra viena svarbiausių sąlygų žmogaus gyvenime. Neretai, galvodami apie saugios aplinkos užtikrinimą, mes kalbame apie tam tikrų tarnybų darbą – policiją, priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ar greitąją medicinos pagalbą. Tačiau itin dažnai už kasdieninį saugumą turėtume būti dėkingi apsaugos tarnybų darbuotojams, kurie pasirūpina mūsų saugumu tiek parduotuvėse, tiek viešųjų renginių metu, kurie saugo mūsų turtą bei pirmieji užkerta kelią nusikalstamai veikai.
Ar žinote, kas yra PAMEISTRYSTĖ ir kokios jos galimybės?
Profesinio mokymo įstaigoms bendradarbiaujant su darbdaviais, studentams suteikiamos visos galimybės studijų metu įsidarbinti įmonėje, taip įgaunant ne tik teorinių žinių, bet ir paraleliai viską išbandant praktiškai. Studentai realiai susipažįsta su konkretaus darbo specifika ir taip įsilieja į darbo rinką.
„Ekskomisarų biuras” taip pat vykdo pameistrystės programą suteikdamas apsaugos darbuotojo ir apsaugos vadovo profesijos studentams įgyti realios darbo patirties įvairiuose objektuose, renginiuose. Darbo grafikas yra derinamas su mokslais, tad studentai gali vienu metu ir mokytis, ir sustiprinti savo teorines žinias praktiškai bei užsidirbti.
Plačiau apie apsaugos darbuotojo ir apsaugos vadovo profesiją bei pameistrystės galimybes “Ekskomisarų biure”, skaitykite čia: www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/2023/04/14/news/busimieji-apsaugos-darbuotojai-nuo-vaikystes-svajojo-padeti-zmonems-26724637 ir žiūrėkite lrytas.lt laidoje “Kuriantys Lietuvą. Pameistrystė”:
Didžiausia ir ilgiausiai Lietuvoje veikianti saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ skelbia kovo mėnesį pradėjusi stiprinti savo pajėgumus Kėdainiuose. Šiame mieste pozicijas stiprinanti saugos tarnyba nuo šiol čia užtikrins dar greitesnį reagavimą į iškvietimus. Dėka šiuolaikinių išmanių technologijų bei išplėstos komandos, „Ekskomisarų biuras“ mieste įgalins pažangiausias saugumo priemones.
Saugesnio miesto link
Per 20 tūkst. saugomų objektų ir 1800 profesionalių specialistų bei apsaugos darbuotojų komanda – tokiais rezultatais gali didžiuotis „Ekskomisarų biuras“, kitais metais žymėsiantis veiklos Lietuvoje trisdešimtmetį. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Vytauto Labecko, nepaisant pasiektų tikslų, vietos, kur saugos tarnyba gali toliau plėstis ir tobulėti, yra užtektinai.
„Ne vienerius metus teikdami paslaugas Kėdainiuose, šiame mieste įžvelgiame daug potencialo – įmonių bei gyventojų poreikį pritaikyti naujausius apsaugos sprendimus savo kasdienybėje. Daug metų dirbame su didelėmis, bene visų industrijų įmonėmis ir privačiais klientais, tad pasitelkdami šią solidžią patirtį, galime kėdainiečiams pasiūlyti dar platesnį modernių apsaugos technologijų bei paslaugų spektrą“, – sako „Ekskomisarų biuro“ vadovas.
Anot V. Labecko, verslo bei privataus saugumo poreikiai pastaruoju laikotarpiu pasikeitė neatpažįstamai – naujausi saugos tarnybos sprendimai pasitelkia netgi dirbtinį intelektą, kurio dėka analizuojami vaizdo duomenys, o mobilioji programėlė suteikia prieigą prie apsaugos sistemos bet kada, bet kur.
„Tarp savo technologijų turime pažangius vaizdo analizės modulius. Pavyzdžiui, objektų identifikavimas pagal požymius – žmonės, automobiliai, sunkvežimiai, dviračiai, traukiniai ar pan., veidų atpažinimas, žmonių skaičiavimas, įsilaužimo aptikimas ar virtualus linijos kirtimas. Mūsų naudojama vaizdo analitika ir lanksčiai programuojami įvykių reakcijos algoritmai leidžia modeliuoti įvairius vaizdo stebėjimo sistemos veikimo scenarijus ir reakcijas į pažeidimus“, – pažymi V. Labeckas.
Pasak vadovo, išmani vaizdo stebėjimo paslauga, nuotoliniu būdu leidžianti valdyti saugomame objekte esančius įrenginius, yra viena pažangiausių visame pasaulyje. Saugos tarnybos operatoriai ne tik gauna tikslinius pavojaus signalus pagal iš anksto nustatytą scenarijų ir požymius, bet ir gali perimti vartų, durų, įeigos kontrolės ir net apšvietimo valdymą.
„Džiaugiamės, jog kituose Lietuvos regionuose bei miestuose klientų įvertinti apsaugos sprendimai užtikrins ir Kėdainių gyventojų turtą. Nuo šiol šis miestas tikrai galės jaustis saugiau – išmani namų apsauga, mobilioji programėlė, mobilūs apsaugos sprendimai bei kitos priemonės garantuos ramybę. O automatizuotas greitasis reagavimas, pasitelkdamas dirbtinį intelektą, užtikrins dar greitesnį reagavimą į saugomo objekto pažeidimus. Klientams Kėdainiuose taip pat turime siurprizų – kviečiame užsitikrinti namų saugumą vos už 1 eurą per mėnesį net pusę metų“, – veiklos stiprinimą Kėdainiuose komentuoja Vytautas Labeckas.
Skaitmenizacija bei socialinė veikla
Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ generalinio direktoriaus teigimu, įmonė ne tik aktyviai užsiima plėtra į naujus miestus bei rajonus, tačiau daug investuoja ir į pačios tarnybos pajėgumus. Naujausias to pavyzdys – šviežiai įrenginėjamas centrinis biuras Vilniuje.
„Pastarųjų kelių metų laikotarpiu išaugome net ne keliasdešimčia procentų, o dvigubai. Todėl daug investuojame į dar kokybiškesnių paslaugų teikimą – šiam poreikiui atliepti įrenginėjame naują, net 1000 kv. m. plotą užimsiantį biurą. Jame įrengsime atnaujintą stebėjimo bei valdymo centrą, kuriame bus įdiegta vaizdo valdymo platforma su išmania analitikos įranga, sukurta pagal specialų mūsų užsakymą“, – pasakoja V. Labeckas.
Vadovas taip pat džiaugiasi, jog saugos tarnyba užsiima ir socialine, švietėjiška veikla. Esą visuomenėje nemažai problemų kyla dėl prevencijos stokos vaikystėje, kuomet dar nepilnamečiai pradeda nuo smulkių vagysčių ar turto gadinimo. Todėl „Ekskomisarų biuras“ deda nemažai pastangų į visuomenės švietimą, ypatingai – vaikų.
„Nuolat viešojoje erdvėje stengiamės komunikuoti, kaip savo kasdienybę, namus bei turtą paversti saugesniais. Pradėję rengti edukacines paskaitas vaikams, susilaukėme palaikymo iš mokyklų, tėvų bei policijos – stengiamės vaikus ne išgąsdinti, bet šviesti, auginti sąmoningumą bei tarpusavio pagarbą, jog bendruomenėje visi jaustumės saugesni“, – „Ekskomisarų biuro“ tarnybos iniciatyvomis dalinasi V. Labeckas.
Mantas Stonkus susipažino su saugos tarnybos darbu bei pats išbandė prekybos centro apsaugos darbuotojo bei greitojo reagavimo ekipažo rolę! Kaip jam sekėsi, žiūrėkite čia:
Didžiausia Lietuvoje saugos tarnyba pasirašė nuomos sutartį su verslo centro „Business Garden Vilnius“ vystytoju. Be biuro patalpų, beveik 1000 kv. metrų plote bendrovė planuoja įrengti ir atnaujintą stebėjimo ir valdymo centrą.
„Per dvejus metus išaugome kone dvigubai, tad poreikis atnaujinti biurą kilo natūraliai. Ieškodami didesnių patalpų, pirmenybę teikėme tvariems ir šiuolaikiškiems sprendimams, o šis verslo centras yra žaliausių ES pastatų dešimtuke. Daug dėmesio skyrėme darbuotojų komfortui užtikrinti: nuo patogaus atvykimo į darbą iki biuro vidaus funkcionalumo ir žaliųjų erdvių. Erdvi automobilių stovėjimo aikštelė taip pat tapo vienu iš faktorių rinktis būtent šį verslo centrą“, – sako „Ekskomisarų biuro“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
Naujajame pastate „Ekskomisarų biuras“ įrengs modernų, dirbtinio intelekto algoritmų pagrindu veikiantį, stebėjimo ir valdymo centrą. Kaip pasakoja bendrovės vadovas, centras atitiks visus aukščiausius kokybės standartus. Jame veiks pažangi, specialiai „Ekskomisarų biuro“ užsakymu sukurta vaizdo valdymo platforma kartu su išmania vaizdo analitikos programine įranga, bus įdiegtas automatizuotas greitasis reagavimas į saugomų objektų pažeidimus.
Pasirinkti „Business Garden Vilnius“ verslo centrą paskatino ir išvystyta sporto bei laisvalaikio infrastruktūra, konferencijų salės. Pašnekovo teigimu, didelis privalumas, kad pagal poreikį, bendrovė galės organizuoti mokymus, o darbuotojai – sportuoti čia pat darbo vietoje.
Laisvės prospekte esančio verslo centro vystytojo, „Vastint Lithuania“, vadovo teigimu, ties viena judriausių kelių sankirtų pastatytas biurų pastatas tapo patraukliu pasirinkimu verslams, kurių darbuotojams tenka aktyviai važinėti po Vilnių.
„Kitas svarbus kriterijus – tai „LEED Platinum” kategorijos pastatų sertifikatas, užtikrinantis, kad biuras atitinka šiuolaikinius tvarumo standartus, o darbuotojams sukuria komfortą. „Business Garden Vilnius“ įsikūręs netoli Lazdynų miško, išsiskiria ir savo žaliosiomis erdvėmis – šiuo metu jos pačios didžiausios tarp verslo centrų“, – pasakoja Kęstutis Vedeckis.
„Ekskomisarų biuras“ išlaiko sektoriaus lyderės pozicijas ir kasmet nuosekliai plečia veiklą ir darbuotojų komandą. Pernai bendrovės apyvarta siekė 28 mln. eur. – trečdaliu daugiau nei 2021 m. Darbuotojų skaičius visoje Lietuvoje – apie 1800. Tarp saugojamų objektų – ir fizinių asmenų turtas, ir didžiausi Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai, valstybės įmonės, pasaulinio lygio renginiai.
Tvarką parduotuvėse palaikantys apsaugos ekspertai pastebi, jog daugėja ne tik etatinių vagišių, nugvelbtas prekes parduodančių „antrinėse rinkose“. Tam tikrų taisyklių nepaiso ir nepilnamečiai, nesuvokiantys savo veiksmų padarinių. Daugelio šalies prekybos tinklų objektus prižiūrinti saugos tarnyba atskleidžia esminę spragą, kuria naudojasi ilgapirščiai, ir skatina šviesti jaunąją kartą apie tai, jog į rimtesnius jiems patiems bei visuomenei atsiliepsiančius pažeidimus gali išaugti ir saldumynų vagiliavimas.
Teisinio reguliavimo netobulumas masina vagišius
Per mėnesį didžiausia saugos tarnyba „Ekskomisarų biuras“ šalies prekybos centruose sulaiko per 100 vagystėmis įtariamų asmenų, tarp kurių ne vien asocialūs ar priklausomybių turintys žmonės. Vykdomasis direktorius Arvidas Januška tikina, kad didžiausią žalą padaro tie, kurie tiesiogine prasme iš to gyvena.
„Lengvai realizuojamą laimikį – alkoholį, kavą, sviestą, vytintas dešras, kosmetikos reikmenis, – jie dažniausiai parduoda už gerokai mažiau. Kylant kainoms tam tikri dalykai tampa savotiškomis „prabangos“ prekėmis, tad vagiama ir didesniais kiekiais. Jei anksčiau mėgindavo pasprukti su, pavyzdžiui, dešimt pakelių sviesto, šiandien – su penkiasdešimt“, – komentuoja ekspertas.
Vertindamas esminę tokios nusikalstamos veikos problematiką, A. Januška paaiškina, jog pavogus prekių, kurių vertė iki 150 eurų, gresia tik administracinė atsakomybė. Gautų piniginių baudų vagišiai dažniausiai nesumoka ir kartais dar tą pačią dieną sugrįžta vagiliauti. Įžūliausieji – ir į tą patį prekybos centrą.
„Šiandien Lietuvoje galiojanti atsakomybės sistema jų neatgraso – būna, jog per metus parduotuvėse tuos pačius asmenis pagauname nusikaltimo vietoje daugiau kaip po 50 kartų. Įdomu tai, kad šiemet vagysčių skaičius, lyginant su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo kone perpus“, – atskleidžia „Ekskomisarų biuro“ atstovas.
Jaunoji karta mato vyresniųjų (ne)kultūringumą
Pastebėtus smulkius vaikų vagiliavimus paprastai stengiamasi išspręsti be policijos įsikišimo, mat dažniausiai tuo užsiima 5–7 klasių moksleiviai, o kartais ir pradinukai. Visgi problema labai opi, o ją aštrina kitokių formų nedrausmingas elgesys: keliantis nepatogumų bei finansinių nuostolių personalui ir drumsčiantis kultūringų parduotuvių lankytojų patirtį.
„Vaikai žaidžia slėpynes ar gaudynes, laksto prekėms skirtais vežimėliais, tuo pačiu dar ir išvartydami lentynas. Neretai norėdami apžiūrėti žaislą pažeidžia pakuotę, sugadina patį daiktą arba palieka jį bet kur. Čia blogą pavyzdį rodo ir suaugusieji – tarkime, įsideda į krepšelį brangaus alkoholinio gėrimo butelį, vaikštinėdami po parduotuvę persigalvoja, bet negrąžina atgal į vietą“, – dalinasi A. Januška.
Apsaugos darbuotojui užfiksavus daikto paėmimo faktą ir pastebėjus, jog pirkėjas jo nepateikė apmokėti, gali kilti pagrįstas įtarimas dėl vagystės: „Tokį asmenį turime teisę sulaikyti, o to pasekmė – sugaištas jo paties laikas, kol situacija bus išsiaiškinta, ir patirtos neigiamos emocijos, kurias mažamečiui pakelti juk daug sunkiau nei brandžiam žmogui.“
Apsaugos ekspertų iniciatyva – šviesti moksleivius
Stebint įvairius taisyklių nepaisymo atvejus, dar pernai „Ekskomisarų biuro“ komandai kilo edukacinių paskaitų vaikams idėja. Susilaukus mokyklų, tėvų įsitraukimo ir prašymų rengti jas dažniau, šiemet iniciatyva vykdyta itin aktyviai, prisijungti pasiūlyta ir policijos atstovams. Problemos aktualumą įžvelgiantis prekybos tinklas IKI suteikė galimybę organizuoti edukacijas savo parduotuvių apsaugos postuose.
„Ekskomisarų biuro“ atstovė informavo vaikus, koks bendraamžių nesąžiningas elgesys nepraslysta pro akis apsaugininkams: nuo tiesiog parduotuvėje suvalgomų saldainių iki sprendimo susimokėti tik už vieną prekę, o kitą paslėpti savo rankovėje ar net bičiulio kišenėje. Išaiškino dažnos situacijos pavojų, kuomet vagiliauti įkalbinėja ne tik vyresni vaikai, bet ir šalia parduotuvių besibūriuojantys įtartini suaugusieji, bei būtinybę tokiu atveju kreiptis į apsaugą. Moksleiviams buvo įteikta po atšvaitą, priminta apie jų dėvėjimo svarbą ir kitas saugaus elgesio kelyje taisykles.
Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Laura Šimonienė akcentavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. „Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės“: „Todėl labai svarbu suvokti, kas aktualu nepilnamečiams jų amžiuje. Renginyje pasakojome vaikams apie dažniausiai daromus teisės pažeidimus parduotuvėse ir gresiančią teisinę atsakomybę, atsakėme į jiems rūpimus klausimus.“
„Ekskomisarų biuro“, Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pareigūnų ir IKI partnerystė – siekis priminti ne tik vaikams, bet ir tėvams bei globėjams, jog pridėtinę vertę kiekvienam žmogui kuriančio sąmoningumo augimas prasideda nuo mažų žingsnių.
A. Januška džiaugiasi, jog po edukacinių pamokėlių prekybos centruose, kuriuose jos vyko, situacija taisosi – apsaugininkai pastebi, jog čia užsukantys moksleiviai gerokai atsakingesni: „Gal sutapimas, bet per pastarąsias kelias savaites neteko sudrausminti nė vieno nepilnamečio – anksčiau dėl įvairių priežasčių kolegos tai darydavo bent kelis sykius į savaitę.“
Nors pandemijos laikotarpiu, kuomet šalies gyventojai daugiausiai laiko praleisdavo savo namuose, buvo stebimas ženklus vagysčių atvejų skaičiaus Lietuvoje kritimas, lyginant su priešpandeminiais metais, šie rodikliai vėl pamažu didėja. Siekiantys užtikrinti savo turto saugumą vien tik savo jėgomis kliautis neturėtų, o šaltuoju metų laikotarpiu – vertėtų pamąstyti ir apie kitus namų saugumui kylančius pavojus. Ekspertas įvardija, kas gali būti svarbu rudenį ir pataria, kaip geriausiai kylančių iššūkių galima būtų išvengti.
Vagysčių skaičius šalyje vėl auga
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2021 m. sausio–kovo mėnesiais visoje šalyje buvo užfiksuoti 1516 vagysčių atvejai, kuomet buvo nusitaikyta į privačią nuosavybę, gyvenamąsias patalpas ir automobilius. Visgi pirmųjų kelių šių metų mėnesių duomenys 30 proc. viršija praėjusių metų to paties laikotarpio rodiklius ir panašu, kad ateityje gali tik augti.
„Esamos tendencijos šalyje – nedžiugina, turint omenyje, kad tamsusis metų laikotarpis gali tapti palankia proga vagišiams aktyviau grįžti prie priešpandeminių metų įpročių. O štai šiandieninės energetinės krizės akivaizdoje mažinamas gatvių apšvietimas – tik dar puikesnė terpė ilgapirščiams imtis veiklos. Visgi, net ir tamsiuoju laikotarpiu būsto saugumą pavyks užtikrinti pasitelkiant profesionalų pagalbą. Skirtinguose gyvenamosios zonos plotuose – kieme, terasoje, garaže, namuose – įrengtos vaizdo kameros su infraraudonųjų spindulių naktiniu pašvietimu fiksuoja bet kokius užklydėlius. Saugos tarnyba iš karto gauna signalą apie galimą įsilaužimą ir nedelsdami siekia užkirsti kelią pasikėsinimui į asmens turtą“, – pasakoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Įspėja apie kitus tykančius pavojus
„Šaltuoju metų laikotarpiu būstų savininkams aktualiais iššūkiais tampa ne tik ilgapirščių veikla, bet ir vandens užliejimo ar gaisro pavojus. Būtent šildymo sezonas, daugiabučių administravimo bendrovių teigimu, yra vienas pavojingiausių laikotarpių metuose dėl galimų šildymo įrenginių gedimų. Tad būsto savininkai turėtų susimąstyti apie galimą vandens užliejimo pavojų, o namus besišildantieji krosnimis – ypač turėtų saugotis ir galimo gaisro pavojaus“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, bene daugiausiai gaisrų šiemet kilo būtent gyvenamosios ar viešbučių paskirties patalpose – net 1011 sukelti neatsargaus žmogaus elgesio, o 684 gaisrai dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų.
Apžvelgdamas šiuo laikotarpiu namuose tykančius pavojus, ekspertas Ž. Andrulis atkreipia dėmesį, kad tiek materialinis asmens turtas, tiek, visų svarbiausia, žmogaus gyvybė, gali būti apsaugota namuose įsirengiant atitinkamai apie pavojus – įsibrovimą, vandens užliejimą ir gaisrą – perspėjančią kompleksinę saugos sistemą.
„Būsto savininko turimoje namų apsaugos sistemoje įmontuojami temperatūros, dūmų ar vandens davikliai. Bet kuriam iš įvardytų daviklių suveikus, moderni apsaugos sistema fiksuoja pavojų ir signalas yra perduodamas apsaugos tarnybai. Šie reaguoja atitinkamai – pavyzdžiui, esant gaisro pavojui, siunčiamas ekipažas ir skambinama būsto savininkui, teiraujantis, ar viskas gerai, o esant realiam pavojui – iškviečiama priešgaisrinės saugos komanda. Tokie momentai gali būti kertiniai siekiant apsaugoti žmogaus gyvybę – vieno skambučio dėka galime išgelbėti galbūt tuo metu savo namuose ramiai miegantį asmenį“, – įžvelgia pašnekovas.
Vandens davikliai gali ypač pasitarnauti nuosavus namus su rūsiais turintiems gyventojams. Apsaugos sistemos sensoriai, pajutę bent kokį vandens pavojų, aktyvuojasi ir yra pranešama apie galimą užliejimą. Tokiais atvejais apsaugos tarnybos atstovai susisiekia su būsto savininku pranešdami apie situaciją bei rekomenduodami nedelsiant pasitikrinti savo namų patalpas.
Namus apsaugos vienas sprendimas
„Neretai vis dar manoma, kad nuo bet kokių namuose tykančių pavojų žmogui pavyks apsisaugoti pačiam arba tai padės padaryti kaimynai ar net augintiniai. Tokia nuostata yra klaidinga, nes ne visais atvejais galime išlikti budrūs ir laiku pastebėti kilusį pavojų. Tam tikslui gali pasitarnauti lengvai prieinamos ir efektyvios kompleksinės namų apsaugos sistemos, prižiūrimos apsaugos -specialistų“, – pasakoja Ž. Andrulis.
Nusprendę diegtis apsaugos sistemą, gyventojai gali lengvai užsitikrinti, kad namai bus apsaugoti nuo visų pagrindinių pavojų – vagysčių, gaisrų, vandens užliejimo atvejų. Išmani sistema netgi praneš apie esamus elektros instaliacijos sutrikimus. Būstų savininkams visi apsaugos sistemos funkcionalumai patogiai bus prieinami mobilioje programėlėje „Būk ramus“. Joje pavyks ne tik valdyti savo namų apsaugos sistemą bei gauti sistemos pranešimus apie galimą pavojų, bet ir užsisakyti techninį aptarnavimą, kartą metuose patikrinant sistemos daviklius, keisti savo duomenis, atšaukti atvykstantį saugos tarnybos ekipažą ar atvirkščiai – išsikviesti jį pasinaudojant programėlėje esančiu „SOS“ pagalbos mygtuku.
„Gavę „SOS“ signalą, reaguojame nedelsiant ir priskiriame artimiausią ekipažą nuvykimui pas būsto šeimininką. Tokiais atvejais galime suteikti profesionalią namų apsaugos pagalbą būsto savininkui svarbiausiais momentais ir užtikrinti ramybę jo namuose“, – išskiria „Ekskomisarų biuro“ ekspertas.
Net ir nenorintieji namuose instaliuoti apsaugos sistemos, savo ramybę gali užtikrinti pasirūpindami apsaugos paslauga. Esant pavojui, būsto savininkas gali paskambinti apsaugos tarnybai ir nedelsiant išsikviesti reikiamą pagalbą. Visų svarbiausia, anot Ž. Andrulio – nemanyti, kad visais pavojais pavyks pasirūpinti patiems, o patikėti savo namų saugumą savo srities profesionalams.
Pirmadienį „Ekskomisarų biuras“ su partneriais įvykdė fizinės saugos pratybas. Jų metu į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ centrinę būstinę Vilniuje mėgino patekti ginkluoti užpuolikai. Įsilaužėliai buvo sulaikyti Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnų.
Pratybų metu siekta patikrinti, kaip veikia pastato apsaugos sistemos, kaip į įvykį reaguoja apsaugos darbuotojai, specialiosios tarnybos ir įmonės darbuotojai.
„Profesionalios apsaugos paslaugos bei jų kokybės užtikrinimas yra svarbiausias mūsų tikslas teikiant paslaugas savo klientams, tad tokio lygio periodiškos pratybos mūsų klientų strateginiuose objektuose leidžia patikrinti apsaugos sistemų efektyvumą, įsivertinti savo apsaugos darbuotojų bei greitojo reagavimo ekipažų darbą ir pasirengimą“, – teigia „Ekskomisarų biuras“ generalinis direktorius Vytautas Labeckas.
„Nepriekaištinga „Litgrid“ strateginės infrastruktūros fizinė sauga ir gebėjimas laiku reaguoti į kritines situacijas yra vienas pagrindinių mūsų uždavinių, todėl su partneriais periodiškai vykdome pratybas. Šios dienos treniruotė skirta įsivertinti aukščiausio, ketvirtojo, saugumo lygio objekto – Lietuvos elektros sistemos valdymo ir duomenų centro – saugumo sistemas, mūsų komandos ir partnerių pasirengimą. Pratybos praėjo sėkmingai, jų neabejotinai bus ir ateityje“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pratybos praėjo sėkmingai, visas apsaugos aktyvavimo algoritmas suveikė kaip planuota.
Fizinės saugos pratybose dalyvavo „Ekskomisarų biuras“ komanda, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos pareigūnai, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų „Aras“ pareigūnai, Karaliaus Mindaugo šauliai bei „Litgrid“ įmonės darbuotojai.
Kol dauguma mėgaujasi atostogų sezonu, vienos „profesijos“ atstovams tenka dirbti be perstojo. Tiesa, vagys nė kiek dėl to nesijaudina. Rudeniop tamsusis paros metas ilgėja, žmonės grįžta prie įprasto režimo ir didžiąją dalį dienos praleidžia darbuose, moksluose, laisvalaikio užsiėmimuose – panašios priežastys brautis į svetimą nuosavybę ilgapirščius dar labiau vilioja. Tam tikros gyventojų klaidos tai palengvina. Ekspertai pataria, kaip teisingai rūpintis namų saugumu ir gyventi ramiai bet kuriuo metų laiku, ir išduoda gudrybes, planuojant vagystes. Apie kai kurias turbūt dar niekada nesusimąstėte.
Buvimo namuose imitavimą tikrina moderniais metodais
Tai vis dar vienas populiariausių sprendimų, tikintis apsisaugoti nuo nepageidaujamų asmenų vizito tuščiuose namuose, ypač išvykstant trumpam, tarkime, savaitgaliui. Dažniausiai paliekamas įjungtas televizorius ar apšvietimas kurioje nors būsto patalpoje, bet pasitaiko ir labai neapgalvotų idėjų – mikrorežimu pravertas langas pasinaudojus laužtuvu yra bene lengviausias kelias patekti į vidų.
„Kalbant apie tariamo buvimo imitavimą pirmiau minėtais būdais, vagys yra kantrūs ir ilgai pratykoję galiausiai supranta, kad parą ar daugiau be perstojo prietaisai ar apšvietimas paprastai neveikia. Norėdami būti tuo tikri, gali tiesiog paskambinti į duris ir netoliese pasislėpę stebėti, ar kas nors jas atvers. Daugiabučiuose su telefonspynėmis tereikia surinkti buto numerį ir luktelėti, ar kas nors atsilieps“, – komentuoja saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis.
Pašnekovo teigimu, įžūliausi vagys gyventojui pakėlus telefonspynės ragelį netgi drįsta pasiteirauti kokio nors įtarimų nekeliančio klausimo. Tuo tarpu patyrę vagišiai linkę veikti ne vieni – norėdami sumėtyti pėdas ir likti neatpažinti, į panašias būstų patikrinimo misijas jie neretai pasiunčia žvalgus.
Ž. Andrulis ragina nepamiršti tobulėjančių technologijų galimybių ir to, jog tam tikriems asmenims jos tarnauja nedorais tikslais. Pavyzdžiui, nepastebimai sumontuoti laikiną į judesius reaguojančią vaizdo stebėjimo kamerą galima praktiškai prie bet kokios tvoros. Taip vagys per nuotolį supranta, ar už jos vyksta gyvenimas: ar vaikštinėjama po kiemą, išeinama iš namų ir į juos sugrįžtama, ar laksto šuo.
„Dronas praverčia norint pasižvalgyti po didesnę teritoriją, ypač nusitaikius į prabangesnius kvartalus. Ilgą laiką virš namų skraidantis prietaisas tikrai sukels būsto šeimininkų įtarimą, tad jei jame yra žmonių, kas nors anksčiau ar vėliau išeis pažiūrėti, kas vyksta“, – teigia saugos ekspertas ir atkreipia dėmesį, kad panašūs technologiniai sprendimai leidžia vienu metu planuoti nusikaltimus net keliuose objektuose.
Saugos specialistas akcentuoja, jog išradingumo vagims netrūksta ir įsitikinus, jog įjungta žalia šviesa apiplėšimui, ir dalinasi patirtimi, kuomet sureagavę į pranešimą apie įsilaužimą darbuotojai klientų terasos durų staktoje aptiko vos porą centimetrų skersmens skylę virš durų rankenos. Pro ją įkišę vielą, vagys užkabino durų rankeną ir kilstelėję pateko vidun.
„Tokiu būdu įsibrauti į namus galima ir per langą, tačiau užkirsti tam kelią įmanoma papildomomis saugumo priemonėmis: durimis bei langais su stipresnėmis varčiomis, rankenomis su užraktais. Visgi derėtų suvokti, jog šie metodai patikimiausiai veikia kompleksiškai derinant juos su šiuolaikinėmis skaitmenizuotomis apsaugos sistemomis“ – pataria Ž. Andrulis.
Menka nauda iš netikros kameros ar vaizdo stebėjimo patiems
Taupyti savo saugumo sąskaita lietuviai mėgina ir kitokiais populiariais būdais. Vieni įsirengia vaizdo kameros ar signalizacijos prie durų sistemos muliažus ir tikisi, jog efektyvumą sustiprins lentelė ar lipdukas su objektą ar teritoriją neva serginčios tam tikros saugos tarnybos logotipu arba užrašu „Vykdomas vaizdo stebėjimas“. Kiti nusprendžia rinktis tikras vaizdo kameras ir apsaugos sistemas, tačiau neprijungia jų prie stebėjimo pulto, reaguojančio į signalizacijos suveikimus visą parą – stebi jas savarankiškai.
„Paprastai klientai tokį sprendimą grindžia sakydami, jog viską matant patiems kyla didesnis saugumo jausmas. Visgi vykstant į darbą, dalyvaujant susirinkime, parsivežant vaikus iš darželio, apsiperkant parduotuvėje ar būnant sporto klube kokybiškas stebėjimas tikrai nevyksta. O didžiausios rizikos metu, kuomet visi namiškiai ir pats „stebėtojas“ miega, budėti prie kamerų apskritai neįmanoma fiziškai“, – komentuoja ekspertas.
Abejotinai skamba ir kontroliuoti savo saugumą norinčiųjų planas realaus įsibrovimo atveju. Paprastai viltys dedamos į gyvenančius kaimynystėje ar skubiosios pagalbos tarnybas, tačiau verta turėti omenyje kelis aspektus, kodėl tai nėra pats geriausias sprendimas.
„Ne kiekvienas išgąsčio momentu skubės naktį ginti svetimų namų, kuriuose siaučia neprognozuojamas asmuo. O jei sykį kaimynas pagelbėjo, tačiau nutikus blogiausiam scenarijui nukentėjo fiziškai arba patyrė psichologinį smurtą ar stresą, vargu ar tam ryšis dar kartą. Galiausiai užkrauti riziką suvokiant, jog nusikaltėlis gali pasikėsinti ne tik į jūsų turtą, bet ir į kito žmogaus sveikatą ar net gyvybę – mažų mažiausiai nehumaniškas poelgis“, – argumentuoja Ž. Andrulis.
Iš tiesų tik profesionalai yra patikimiausia pagalba šioje situacijoje. Specialistai nepertraukiamai rūpinasi prie pulto prijungtos apsaugos sistemos stebėjimu, reaguoja žaibiškai ir esant reikalui vyksta patikrinti objekto kad ir kelis kartus per parą. Be to, vykdo šią užduotį be papildomų klausimų. Greituoju pagalbos numeriu susisiekus su policija, ji prieš išsiųsdama ekipažą į įvykio vietą privalo išsiaiškinti tam tikras aplinkybes ir pasiteirauti standartinės informacijos, o tai kainuoja minutes, kurias išlošia spėjantys išsisukti nesugauti vagišiai.
Ragina atsikratyti mados dalintis asmenine informacija
Kur nors išvykstant neretai artimųjų, draugų, kaimynų prašoma kartkartėmis užsukti į namus: prižiūrėti gėles, pašerti žuvytes akvariume ar katę, patikrinti, ar netyčia neprakiuro koks vamzdis. Ž. Andrulis rekomenduoja vengti šios aktualios klaidos – atskleisti namų durų signalizacijos valdymo kodą kitiems juose negyvenantiems asmenims.
„Skaitmenizuota objektų apsauga šiandien tokia pažangi, kad įsidiegus specialią mobiliąją programėlę valdyti signalizaciją įmanoma iš bet kurios pasaulio vietos. Tad su tuo, kas laikinai rūpinasi jūsų namais, sutarę apsilankymo laiką, ją galite patys išjungti ir vėl įjungti. Taip išvengsite tikimybės, jog informacija apie progą laisvai patekti į asmeninę erdvę nutekės iki susigundžiusiųjų pasinaudoti ja piktavališkai“, – pasakoja Ž. Andrulis ir priduria, jog „Ekskomisarų biuro“ teikiama nuotolinio valdymo mobiliosios programėlės „Būk ramus“ paslauga turi ir daugiau papildomų verčių: ekipažo atšaukimo klaidingai suveikus signalizacijai, apsaugos sistemos statuso stebėjimo, pavojaus mygtuko bei kitas.
Atsigręždamas į šiandienines tendencijas pasidžiaugti poilsio planais ar jo akimirkomis internete, saugumo ekspertas taip pat pataria apsvarstyti, ar išties visas virtualių draugų ratas turi tai žinoti. Nebūtina tapti perdėtai įtariems, tačiau sumanus atsargumas turint omenyje dabartinę socialinių tinklų galią įvairiais klausimais tikrai nepamaišys: skelbdami vieną ar kitą įrašą nustatykite, jog jį matytų tik pažįstami asmenys, arba pasidalinkite prisiminimais sugrįžę.
Net ir šiais laikais dažnas lietuvis savo namus ir juose esantį turtą vis dar saugo taip, kaip tai darydavo mūsų seneliai. Išvykdami atostogų vis dar prašome kaimynų ar giminaičių „mestelti akį“ į namų langus, nesusimąstydami, kad ir artimi žmonės ne visuomet žino, kaip reikėtų elgtis pastebėjus pavojų. Saugos specialistų teigimu, nukentėję asmenys, skaičiuodami nuostolius, dažnai mini ne tik finansinius praradimus, bet ir paliktus moralinius randus: baimę likti namuose vieniems, pasikėsinimą į namų aurą, prastą emocinę savijautą, prarastą ramybę ar net pavogtus prisiminimus.
Vagysčių kreivė kyla ištisus metus, bet labiausiai – vasarą
Klysta tie, kurie mano, jog pandemija vagis sustabdė. Oficialiais statistikos duomenimis, 2020-2021 m. bendras vagysčių skaičius buvo sumažėjęs, tačiau dabar, gyvenimui po pandemijos grįžtant į įprastas vėžias, rodikliai jau vėl siekia aukštumas – vien šių metų pirmąjį ketvirtį, policijos duomenimis, vagysčių skaičius padidėjo trečdaliu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekspertų manymu, artimiausi mėnesiai pagerėjimo nežada – vasarą vagysčių skaičius tendencingai ūgteli. Ypač – vagysčių iš gyvenamųjų būstų, kadangi žmonės atostogauja ir savo namus palieka be priežiūros.
Kaip pastebi saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ Elektroninės saugos departamento direktorius Žilvinas Andrulis, neretai dėl vagysčių dalis atsakomybių tenka ir šeimininkams.
„Kartais žmonės apie būsimas ar jau vykstančias atostogas labai aktyviai reklamuojasi, tad akyliems vagims tokia situacija – tikras laimikis, mat jie žino, kad namuose nieko nebus. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai savo namų saugumą šeimininkai patiki bičiuliams ar kaimynams, tačiau neretai greitos pagalbos nesulaukiama dėl natūraliai atsirandančios baimės nelaimės atveju. Galiausiai, dauguma žmonių tik svarsto apie profesionalią namų apsaugą, tačiau šį procesą atideda vėlesniam laikui – deja, dažnai paskatinti jau įvykusio įsibrovimo ar vagystės“, – pasakoja Ž. Andrulis.
Išaugusius finansinius nuostolius išstumia nematomos skriaudos
Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais smarkiai šoktelėjo ir patiriamų nuostolių dydis, šiuo metu vidutiniškai siekiantis kelis tūkstančius eurų ir daugiau. „Ekskomisarų biuras“ atstovo teigimu, vagiamų daiktų sąraše galima pamatyti didžiulę įvairovę: nuo smulkių buitinių daiktų ar net vaikiškų žaislų, iki technikos, juvelyrikos ir prabangiausių namų detalių.
Vis dėlto, kalbėdamas apie praradimus, Ž. Andrulis atkreipia dėmesį ir į kitą nuostolių pusę – dažnai vagysčių akistatas išgyvenę žmonės labiausiai akcentuoja ne materialines, o emocines nuoskaudas.
„Kai iš žmogaus pavagia televizorių, dviratį, telefoną, apima pyktis, apmaudas, šalia to, žinoma, skaičiuojami ir finansiniai praradimai. Tačiau būna, kad nukentėję įvardija tokius dalykus, kurių nei pažymėti kažkaip gali, nei įkainoti – tai labai emociniai ir asmeniniai praradimai, pavyzdžiui, suplėšytas nuotraukų albumas, sulaužytas močiutės dovanotas antikvarinis staliukas, ar sudaužytas pirmasis vaiko trofėjus. Materialiai jie gal ir mažiau vertingi už kitus nuostolius, bet psichologiniu aspektu žmogų palaužia stipriau“, – mano ekspertas.
Apie nematomą ir kone visam gyvenimui paliekamą vagysčių šleifą kalba ir psichologai, pas kuriuos nukentėję kreipiasi spręsti ne materialinių praradimų, o paliktų moralinių nuoskaudų. Šių specialistų teigimu, vagystė pirmiausiai indikuoja prarastą privačios erdvės neliečiamumą, saugumo praradimą, pasėja baimę ir išgąstį. Nukentėję baiminasi, jog kadaise buvo sekami ir tapo taikiniu, tačiau dar labiau nuogąstauja, kad visa tai gali pasikartoti. Depresyvią būseną, anot psichologų, skatina ir tai, kad tam tikrų praradimų „atpirkti“ nebebūna galimybės – vagys pasiima ne tik daiktus, bet ir namų aurą, prisiminimus ar net intymumą.
Saugumo siūlo neimituoti – tegul tuo rūpinasi profesionalai
Siekdami užkirsti kelią tokioms patirtims, „Ekskomisarų biuras“ nuolat primena žmonėms apie vagysčių prevencijos būtinybę. Specialistų teigimu, labai dažnai būstų savininkai mano, jog jau yra padarę viską, kad apsaugotų savo namus, tačiau įvykus įvairiems incidentams, paaiškėja, jog situacijai nebuvo užbėgta už akių.
„Net jei turite savo namuose įrengtas apsaugos sistemas, bet jos yra nepajungtos prie saugos tarnybos stebėjimo ir valdymo centro, suveikusi signalizacija ar ilgapirščių pastebėtos įrengtos kameros dažnu atveju vagių nesustabdo nuo planuojamų apiplėšimų. Tuo tarpu apsaugos sistemos, prijungtos prie saugos tarnybos pulto, užtikrina, jog į signalą bus sureaguojama nedelsiant“, – atkreipia dėmesį Ž. Andrulis.
Šiuolaikiškiausios apsaugos technologijos, kurias siūlo „Ekskomisarų biuras“, operatyviai fiksuoja ir reaguoja į bet kokį siunčiamą apsaugos sistemos signalą. Patalpose esama apsaugos sistema prijungiama prie „Ekskomisarų biuras“ stebėjimo ir valdymo centro, o jai suveikus, automatinė ekipažų valdymo programa, įvertinusi eismo sąlygas, nedelsiant išsiunčia greičiausiai galintį atvykti greitojo reagavimo ekipažą, kuris nutraukia pasikėsinimą, nukreiptą prieš jus ar jūsų namų turtą. Taip pat, vartotojų patogumui, sukurta speciali mobilioji programėlė „Būk ramus“, kurioje, kad ir kur bebūtų žmogus, galima stebėti savo namų apsaugos sistemos siunčiamus pranešimus, valdyti apsaugos sistemą ar SOS mygtuko paspaudimu operatyviai išsikviesti greitojo reagavimo ekipažą.
„Ekskomisarų biuras“ vertindamas didėjantį vagysčių skaičių ir siekdamas, kad kiekvieni namai būtų saugūs, o jų šeimininkai ramūs ne tik dėl savo materialinio turto, bet ir dėl emocinės savijautos, kviečia pasinaudoti specialiu pasiūlymu ir užtikrinti savo namų saugumą vos už 1 eurą per mėnesį net pusę metų. Daugiau apie specialų pasiūlymą sužinokite ČIA.
Viena didžiausių šalies saugos tarnybų „Ekskomisarų biuras“ apibendrino 2021-uosius metus. Tarp pagrindinių įvykių fiksuojama daugiau nei trečdaliu augusi apyvarta, smarkiai prasiplėtusi saugos darbuotojų komanda, didesni atlyginimai bei reikšmingi sandoriai, prisidėję prie įmonės plėtros.
Išaugęs apsaugos paslaugų poreikis atsispindi ir finansiniuose rodikliuose
Nors 2021-ieji daugeliui įmonių vėl negailėjo iššūkių, „Ekskomisarų biuras“ metus apibendrina pozityviai. Įmonės generalinis direktorius Vytautas Labeckas teigia, kad 2021-ieji buvo vieni sėkmingiausių – šiuo laikotarpiu įgyvendinta daug pokyčių ir plėtros projektų.
Žvelgiant į audituotus veiklos finansinius duomenis, praėjusiais metais apyvarta pasiekė daugiau nei 21,5 mln. Eur, – t.y. 34 proc. viršijo 2020-ųjų metų rezultatus. Darbuotojų skaičius išaugo iki 2000, per metus įdarbinus daugiau nei 700 specialistų. Augančias pajamas įmonė nusprendė investuoti į darbuotojų atlygį, kuris pernai ūgtelėjo beveik 30 proc.
„2021 metais pradėjome saugoti naujus mažmeninės prekybos tinklus, valstybinio sektoriaus įmones bei kitus objektus. Naujų paslaugų poreikis rinkoje taip pat turėjo įtakos komandos plėtrai: galimybių pasų kontrolė, srautų reguliavimas prekybos centruose – per trumpą laikotarpį turėjome plėsti komandą, norėdami geriausiai atliepti tiek esamų, tiek naujų klientų lūkesčius“, – pasakoja V. Labeckas.
Jo teigimu, dabar, kai pandemijos suvaržymai gerokai sušvelnėjo, o prekybos tinkluose bei kitose įstaigose nebeliko prievolės turėti galimybių pasų, šias pareigas ėjusiems darbuotojams įmonėje pasiūlytos naujos pozicijos.
Nauji sandoriai skatino įmonės plėtrą, išplėtė veiklos geografiją
Įmonės vadovas sako, jog praėjusiais metais ne tik pandemijos diktuojamas apsaugos darbuotojų poreikis atnešė plėtros galimybių – tam įtakos turėjo ir sėkmingi nauji sandoriai.
„Pernai įsigijome saugos tarnybą „Loganas“, dukterinę bendrovės „Maxima LT“ įmonę. Apjungę žinias ir patirtį, galėjome prekybininkams pasiūlyti dar efektyvesnius ir šiuolaikiškesnius saugos sprendimus. Taip pat džiaugiamės galėję užtikrinti saugumą tarptautinio masto bei aukščiausius saugumo standartus keliančiame FIFA Futsal Pasaulio salės futbolo čempionate Lietuvoje. Na, o vienas didžiausių galimų bendradarbiavimų šalies apsaugos sektoriuje – „Lietuvos geležinkelių“ grupės pastatų ir kitų objektų apsaugos perėmimas – sustiprino elektroninės ir fizinės saugos paslaugų krepšelį“, – tikina „Ekskomisarų biuras“ vadovas.
Pernai bendrovė taip pat įsigijo saugos tarnybą „Norgauda“, kurios prijungimas užbaigtas jau 2022 m. pradžioje. Šis sandoris išplėtė bendrovės veiklos apimtis regionuose. Šiuo metu apsaugos paslaugos teikiamos daugiau nei 40-ties miestų gyventojams ir verslui. Šiais metais „Ekskomisarų biuras“ pradėjo teikti aviacijos saugumo užtikrinimo paslaugas Lietuvos oro uostams.
Sieks išlaikyti lyderių poziciją
Pristatydamas šių metų veiklos planus, V. Labeckas akcentuoja tolimesnį įmonės augimą, kuriam įtakos, jo nuomone, turės ne tik jau įgyvendinami projektai, bet ir augantis dėmesys elektroninės saugos segmentui.
Apibendrindamas naujausias tendencijas, „Ekskomisarų biuro“ vadovas sako pastebintis, jog tiek verslo, tiek privačių klientų tarpe pastebimai išaugęs susidomėjimas įvairiais techniniais apsaugos sprendimais, naujais produktais: populiarėja belaidės bei mobilios apsaugos sistemos, tokios kaip apsaugos lagaminai su saulės baterijomis. Daugiau dėmesio sulaukia ir apsaugos sistemos valdymas išmaniuoju telefonu – klientai noriai keičia ryšio priemones ir apsaugos sistemas į pažangesnes. Tai leidžia turėti galimybę naudoti išmaniąją programėlę ir jos turimus funkcionalumus.
„Svarbus šių metų veiklos aspektas neabejotinai bus elektroninė sauga. Klientams pasiūlysime išmanius belaidžius, mobilius vaizdo apsaugos sprendimus, paremtus dirbtinio intelekto algoritmais, vaizdo stebėjimo paslaugas pasitelkiant pažangius vaizdo analizės algoritmus, taip pat automobilių numerių nuskaitymo sistemų diegimą bei jų veikimo pritaikymą kliento veiklos specifikai“, – ateities perspektyvas apžvelgia V. Labeckas.
