Periodiškai iškyla atvejų, kai įvykdomos didelės apimties vagystės iš gyvenamųjų namų ir butų, o tai kelia klausimą – ar mūsų namai iš tiesų yra saugūs? Nors statistika rodo, kad vagysčių, padarytų įsibraunant į gyvenamąsias patalpas, mažėja, bendras tokių nusikaltimų skaičius vis dar išlieka reikšmingas.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iki šių metų rugsėjo užregistruotos 553 vagystės, kai įsilaužiama į gyvenamąsias patalpas. Lyginant su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 726, o 2021 ir 2022 metais, tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo kiek daugiau: atitinkamai 822 ir 812. Butai apvagiami rečiau, o privatūs namai – dažniau. Tačiau mažėjantis vagysčių skaičius nereiškia mažesnių nuostolių. Augant pragyvenimo lygiui, proporcingai didėja ir pavogto turto vertė. Situaciją komentuoja „Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius:
„Vagys evoliucionuoja kartu su technologijomis ir besikeičiančia namų ūkių demografija, todėl jie tampa išrankesni: daugiau dėmesio skiriama didesnės vertės turtui. Tad net ir tobulėjant saugumo ir nusikaltimų prevencijos priemonėms, didėjanti daiktų vertė vis tiek gali lemti didelius nuostolius. Ši tendencija pastebima ir kitose šalyse.
Kalbant apie pažangias, vagišių naudojamas technologijas, galima pateikti tokį pavyzdį kaip signalų slopintuvų naudojimą. Jie izoliuoja GSM ryšį, todėl saugos tarnybos negauna pranešimo apie suveikusią apsaugos sistemą. Atitinkamas priešnuodis būtų naudoti šviesolaidinį internetą ir apsaugos sistemą prijungti prie jo papildomai. Tai vienas iš daugelio atvejų, kurie parodo, kad namų šeimininkai turėtų skirti daugiau dėmesio savo turto apsaugai ir vagysčių prevencijai.“
Saugesni namai prasideda nuo pačių šeimininkų
Planuodami vagystes vagys atsižvelgia ne tik į potencialaus laimikio vertę. Atsižvelgiama ir į tai, kurie namai yra lengviausiai pažeidžiami. Čia jiems savotiškai „padeda“ patys namų šeimininkai, nesąmoningai padarydami klaidų, kurios tik pakviečia vagišius į svečius.
„Vagys dažniausiai kėsinasi į tuos namus, kuriuose pro langus ar kieme matomi brangesni daiktai, atvirai stovi prabangesni automobiliai, nėra tvoros ar ji pilnai neužbaigta, nesimato apsaugos sistemų. Silpnas vietas išduoda ir stumdomos terasų durys, silpni garažo vartų užraktai, bei pirmo aukšto langai“, – įžvalgomis dalijasi D. Pocius.
Tačiau šias spragas galima nesudėtingai ištaisyti ir gana paprastomis prevencinėmis priemonėmis: „Pirmiausia – pokytis turi įvykti namų šeimininkų įpročiuose. Apie 27% namų ūkių, net ir turėdami apsaugos sistemas, jų neįjungia arba pamiršta įjungti. Rekomenduojama net ir trumpai paliekant namus – visada aktyvuoti apsaugos sistemas. Taip pat reikėtų vengti laikyti brangius daiktus matomose vietose ir (ar) nesidalinti apie savo ilgesnes keliones socialiniuose tinkluose. Svarbu užtikrinti namų saugumą įvairiomis apsaugos priemonėmis: lauko ir terasų duryse, langų užraktuose reikia naudoti aukštos kokybės spynas ir papildomas fiksavimo priemones. Langus galima apklijuoti plėvelėmis, saugančiomis nuo stiklo išdaužimo. Iš patirties matome, jog tai gerokai apsunkina vagių darbą“, – papildo saugumo ekspertas D. Pocius.
Geriausiai saugos modernios technologijos
Aukščiau minėtos priemonės yra labiau pasyvaus pobūdžio. Atkaklūs vagišiai, turėdami pakankamai laiko ir priemonių, galiausiai apeina ir jas. Todėl geriausia imtis proaktyvių priemonių, kurios namų turto saugumą sustiprins keleriopai.
Tai signalizacijos bei vaizdo stebėjimo kameros. O moderniausios sistemos vien tuo neapsiriboja – jose derinami keli skirtingi sprendimai, kurie padeda sukurti vieningą namų apsaugos ekosistemą.
„Šiuolaikinėse namų apsaugos sistemose sklandžiai integruojamos net ir išmaniosios kameros, kurios gali aptikti judesį, atpažinti šeimininką dirbtinio intelekto pagalba ir stebėti aplinką net visiškoje tamsoje. Papildomo saugumo suteikia ir pažangios išmaniosios spynos, atrakinamos išmaniaisiais telefonais arba biometriniais duomenimis. Įmanoma pritaikyti ir dirbtiniu intelektu valdomus išmaniuosius garsiakalbius. Pavyzdžiui, „Amazon Alexa” virtualus asistentas gali klausytis namų aplinkos kai nieko nėra namie ir įspėti šeimininkus kai bus aptikta garsinių įsilaužimo požymių arba automatiškai įjungti šviesą.
Į namų apsaugos sistemas integruojami ir įvairūs išmanieji jutikliai, kurie aptinka įsilaužimus, dūmus, anglies monoksidą ir vandens nuotėkį ir apie tai iš karto praneša namų šeimininkams ir saugos tarnybai. Galų gale, saugumui praverčia net ir tokia smulkmena, kaip prie durų skambučio integruota vaizdo kamera”, – papildo ekspertas D. Pocius.
Nebaigtų, vis dar statomų namų apsaugai galima pasitelkti mobilias, belaides apsaugos sistemas. Vien jų buvimas statybų aikštelėje veikia kaip stipri atgrasomoji priemonė, nes objektas bus stebimas visą parą.
Svarbu nepalikti net ir smulkių saugumo spragų
„Ekskomisarų biuro“ elektroninės saugos departamento direktorius D. Pocius atkreipia dėmesį ir į keletą smulkesnių namų šeimininkų klaidų bei kaip jas išspręsti, kad namai taptų vagišiams nepatrauklia tvirtove:
„Nepasitikėkite vien vaizdo kamerų atmintimi. Vaizdo įrašai turėtų būti saugomi ir debesų saugykloje. Tad net ir fiziškai sugadinus kameras, įrašus vis tiek galėsite peržiūrėti ir perduoti teisėsaugai. Venkite palikti „akląsias zonas“ – lauko kameros turėtų fiksuoti visą teritorijos vaizdą nepaliekant nepadengtų vietų. Idealiu atveju, šeimininkams sutikus, galima perduoti vaizdą į saugos tarnybos valdymo ir stebėjimo centrą.
Taip pat, jei turite įdiegtą išmaniųjų namų sistemą ar bent jau laikmatį šviesos šaltiniams valdyti – išnaudokite jų galimybes. Jie gali vakarais automatiškai įjungti šviesą. Vadinasi, net ir nebūdami namuose galėsite imituoti, kad kažkas yra namie. Judesio jutikliai, įjungiantys apšvietimą lauke, taip pat pasitarnaus kaip puiki atgrasymo priemonė. Dar vienas sumanus sprendimas – tai perimetro signalizacija. Užfiksavusi įsibrovimą į namo teritoriją, apie jį tokia sistema praneš anksčiau: padės identifikuoti pažeidėją dar jam nepatekus į patalpas, o atvykstantis ekipažas ne tik užkardys nusikaltimą, bet ir spės sulaikyti pažeidėjus.“
Visų šių saugumo priemonių – pasyvių ir aktyvių – visuma gali pasirodyti kaip didelė investicija. Tačiau finansiniai nuostoliai, žalos administravimui sugaištas laikas, patirtas stresas ir padarinių likvidavimas kainuoja gerokai daugiau. Namų, uždirbto turto ir artimųjų saugumas yra neįkainojami.
